Šių metų rugpjūčio 15-21 dienomis Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje, vyko 81-oji Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja tema – „Dinamiškos bibliotekos: prieinamumas, plėtra ir transformacijos“ („Dynamic Libraries: Access, Development and Transformation“).

Konferencijos metu didelis dėmesys buvo skiriamas technologijoms ir jų taikymui transformuojant bibliotekas bei adaptuojant jų paslaugas įvairioms vartotojų grupėms, bibliotekų pastatams jų erdves darant patraukliomis ir funkcionaliomis besimokantiems ar leidžiantiems laisvalaikį. Taip pat buvo apžvelgiami ir nauji iššūkiai su kuriais susiduria bibliotekos bei jų galimi sprendimo būdai. Sesijų metu aptarta ir daug kitų pasaulio bibliotekininkams aktualių temų.

81-oje IFLA konferencijoje Lietuvos bibliotekininkų draugiją atstovavo: Lietuvos bibliotekininkų draugijos (toliau – LBD) pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir LBD vicepirmininkė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Jolita Steponaitienė.

Aktyvus LBD atstovų dalyvavimas IFLA konferencijose, sėkmingai įgyvendintas projektas Building Strong Library Associations (BSLA), kurį rėmė IFLA, sustiprino Lietuvos bibliotekininkų pozicijas ir žinomumą tarptautinėje bibliotekinėje bendruomenėje.

81-oje IFLA konferencijoje vyko daug svarbių dalykinių, darbinių susitikimų. Bibliotekinių asociacijų vadovams specialiai skirtoje sekcijoje, kurioje dalyvavo LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė, Asociacijų vadovai, IFLA komitetų, sekcijų pirmininkai buvo supažindinti su IFLA naujo strateginio plano 2016-2020 metams projektu (sekcija IFLA Market – The New IFLA Strategic Plan: Getting Your Section Engaged), kuriame pristatyta IFLA vizija, keturios strateginės veiklos kryptys: bibliotekos visuomenėje (Libraries in society), informacija ir žinios (Information and Knowledge), kultūros paveldas (Cultural Heritage), kompetencijų vystymas (Capacity Building). IFLA direktorė profesinei strategijai Louise Edwards pasidalino įžvalgomis, praktiniais patarimais, kaip IFLA komitetai, sekcijos, asociacijos, atsižvelgiant į naująjį IFLA strateginį planą, galėtų rengti savo veiklos, komunikacijos planus, kad, kaip taikliai buvo pastebėta ,,mes visi eitume ta pačia kryptimi“. IFLA strateginio plano projektą galite rasti adresu http://www.ifla.org/files/assets/hq/officers/key-documents/draft-strategic-plan-and-key-initiatives-full-version.pdf

Naudingos ir įdomios buvo sesijos, apskrito stalo diskusijos, skirtos ne tik asociacijų lyderiams, bet visiems, besidomintiems asociacijų veikla, (Association Members Meeting –IFLA, With one voice – your role in building and streamlining (inter-)NATIONAL advocacy – Management of Library Associations). Jose kalbėta apie naująją IFLA strategiją, svarbiausias IFLA veiklas, renginius pristatant IFLA pranešimą apie tendencijas (IFLA Trend Report, plačiau http://trends.ifla.org/), svarstytas gairių, skirtų asociacijoms projektas (Guidline for communication for library associations). Jį pristatė sekcijos narė, Nyderlandų viešųjų bibliotekų asociacijos narė, dr. Marian Koren. Didelio susidomėjimo sulaukė diskusijos Bibliotekų asociacijų menedžmento sekcijos (MLAS – Management of Library Associations Section) organizaciniais klausimais ir kt. Šios sesijos, puiki galimybė daugiau sužinoti apie asociacijų veiklą, susipažinti su kolegomis, aptarti bendradarbiavimo galimybes. Dalyvavimas IFLA nuolatinių sekcijų, komitetų posėdžiuose, susipažinimas su rengiamais dokumentų projektais, veiklų vertinimu, ženkliai prisideda prie bibliotekų veiklų gairių, strategijų kūrimo, kompetencijų ugdymo.

LBD pirmininkė taip pat dalyvavo ir balsavo IFLA generalinėje asamblėjoje, kurioje buvo patvirtintos IFLA veiklos ir finansinės ataskaitos, kiti procedūriniai reikalai. LBD atstovavimo balsų kvota – 10.

Dalyvavimas IFLA konferencijose, generalinėse asamblėjose sudaro palankias sąlygas palaikyti ir stiprinti narystę šioje svarbiausioje tarptautinėje organizacijoje, atstovaujančioje bibliotekas ir bibliotekininkus, užtikrina dalyvavimo IFLA veikloje tęstinumo tvarumą.

81-oje IFLA konferencijoje baigėsi Sinikka Sipila prezidentinė kadencija. Darbą pradėjo nauja IFLA prezidentė Donna Scheeder. Ji pristatė savo veiklos programą ,,Bibliotekos: kviečiu veikti“, kurios esmė – bibliotekos, bibliotekininko profesija turi keistis, išnaudoti visas galimybes siekiant integruotis į sparčiai besikeičiantį pasaulį. Daugiau dėmesio reikia skirti pažangių strategijų ir taktikų taikymui, neapsiriboti vien nacionaliniu lygmeniu sprendžiant autorių teisių ar kitus klausimus.

Vienas gausiausių LBD skyrių – Mokyklų, vienijantis įvairių tipų mokyklose: pagrindinėse, specialiosiose, gimnazijose dirbančius specialistus, todėl naudinga buvo sudalyvauti šioms bibliotekoms skirtoje sesijoje (Global Action on School Library Guidelines: Development and Implementation – School Libraries). Čia buvo pristatytos naujos redakcijos gairės mokyklų bibliotekoms IFLA School Library Guidelines, 2nd edition (1-osios gairės paskelbtos 2002 m.). Jos turi būti naudojamas gerinant mokyklų bibliotekų paslaugas, skatinti kurti nacionalines mokyklų bibliotekų vystymo gaires ir standartus, siekiant pakeisti mokyklų bibliotekų praktiką, apibrėžti mokyklų bibliotekininkų vaidmenį.

Daug dėmesio konferencijoje buvo skiriama vaikams ir jaunimui bibliotekose. IFLA bibliotekų, aptarnaujančių vaikus ir jaunimą sekcija minėjo savo veiklos 60-metį. Teko dalyvauti jų šventinėje sesijoje (Dynamic Libraries for Young People: Celebrating the 60th Anniversary of the Section, Working Internationally Now for Stronger Libraries – Libraries for Children and Young Adults), išklausyti pranešimus apie sekcijos vykdomų programų pasiekimus ir perspektyvas. Įdomu buvo išgirsti apie iššūkius, su kuriais susiduria vaikų ir jaunimo bibliotekos šiandien bei dalyvauti apskritojo stalo diskusijose svarstant naujos redakcijos veiklos kryptis bibliotekoms, aptarnaujančioms vaikus ir jaunimą (Guidelines for Children’s Library Services).

LBD vicepirmininkė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Steponaitienė šiais metais buvo išrinktą į IFLA Komplektavimo ir kolekcijų vystymo nuolatinį komitetą (Acquisition & Collection Development Standing Committee), todėl dalyvavo jo posėdžiuose, kuriuose buvo planuojamas naujų rekomendacinių dokumentų, tokių kaip elektroninių knygų komplektavimo gairės, Dovanų priėmimo ir vertinimo gairių revizijos parengimas bei aptarta bibliotekų skaitmeninamų dokumentų, kaip bibliotekų fondo vertinimas, viešųjų bibliotekų fondo formavimo gairių projektų ruošimas.

Naudojantis galimybe susipažinti su naujosiomis tendencijomis informacijos išteklių valdymo srityje daug laiko skirta Komplektavimo ir kolekcijų vystymo nuolatinio komiteto kuruojamoms sekcijoms (National Bibliographies Transformed: Matters Relating to the Legal Deposit of Electronic Resources – Bibliography ir Libraries as Publishers: a New Role in Collection Specialists). Vertinga buvo sužinoti kaip kitos šalys, sprendžia elektroninio privalomojo egzemplioriaus surinkimo klausimus (pvz. bendru sutarimu renkami tik du formatai (PDF ir EPUB, arba tik pagal nacionalinę bibliografiją tos šalies kalba išleisti kūriniai ir pan.). Pranešimuose dėmesys buvo skiriamas autorių ir gretutinių teisių klausimui, nes vis tik daugelyje šalių šie klausimai neišspręsti. Pranešimuose aktualizuota bibliotekų, kaip leidėjų (self publishers) funkcijų išskyrimas, nes bibliotekos, skaitmenindamos dokumentus kuria naujas formas, naujus dokumentus, jie tampa kolekcijų dalimi, jiems turi būti sukurti metaduomenys, jie turi būti prieinami vartotojams. Sekcijose kalbėta ir apie atviros prieigos dokumentų duomenynų santykį su konkrečios bibliotekos kolekcijomis.

Rugpjūčio 17-18 dienomis konferencijos Stendinėje sesijoje pristatėme LBD ir Lietuvos bibliotekų sėkmingiausių 2014 metų iniciatyvų ir projektų plakatus. Dar 2014 metų pabaigoje LBD pakvietė Lietuvos bibliotekas teikti pasiūlymus 81-osios IFLA konferencijos Plakatų sesijai (Poster section). Bibliotekos galėjo pristatyti savo inovatyvias veiklas, sėkmingus projektus. Gavome 11 pasiūlymų. LBD taryba balsavo ir atrinko 4 veiklų pristatymus. Tai akcija ,,Knygų Kalėdos“ inicijuojama šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės, organizuojama LBD, partneris Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka („Waiting for Christmas in our libraries: the national “Christmas of Books” campaign”), Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos tęstinis projektas Literatūrinis furšetas („Literary buffet“ – the traditional and new approach to reading“), Marijampolės P. Kriaučiūno bibliotekos projektas Šeimos biblioteka („Family friendly library! A modern family oriented library of Marijampolė – first in Lithuania“) bei LBD jaunųjų bibliotekininkų sekcijos prisistatymas („When more means MORE…“). Visus juos patvirtino ir pakvietė pristatyti Plakatų sesijoje ir 81-osios IFLA konferencijos organizacinis komitetas.

Plakatų sesijoje mūsų pristatomos veiklos sulaukė didelio pasaulio bibliotekininkų bendruomenės susidomėjimo. Su kolegomis ne tik pasidalinome patirtimi, bet ir aptarėme iššūkius, su kuriais susiduriame vykdydami projektus, įdomiai diskutavome, pasikeitėme kontaktais. Konferencijos Plakatų sesija – puiki galimybė skleisti gerąją Lietuvos bibliotekininkų draugijos, mūsų šalies bibliotekų patirtį, tapti labiau matomais tarptautinėje bibliotekinėje erdvėje.

Nauji modernūs bibliotekų pastatai visuomet traukia akį, todėl domėjomės bibliotekų architektūros tendencijomis (sekcija – Century Modern: Visionary Library Design – Library Buildings and Equipment). Visi pranešėjai pabrėžė, kad bibliotekų patalpos turi būti lengvai pritaikomos bendruomenių poreikiams, turi būti patogios mokymuisi.

Tarp sesijų lankėmės Pietų Afrikos Respublikos nacionalinėje bibliotekoje (PAR yra dvi nacionalinės bibliotekos – kita Pretorijoje). Ši biblioteka turi senas tradicijas – pastatas statytas bibliotekai dar XIX a. pabaigoje. Dabar biblioteka pritaikoma šiuolaikiškoms paslaugoms – erdvės skirtos naršyti internete, skaityti laikraščius, ilsėtis. Greta yra ir „klasikinės“ skaityklos.

Lankantis Keiptaune buvo ir malonių susitikimų. Mus priėmė Lietuvos Respublikos garbės konsulas Keiptaune Paul R Berman. Susitikimo metu buvo aptartos kultūrinio bendradarbiavimo perspektyvos bei kiti aktualūs klausimai.

Keiptauno žydų muziejuje susipažinome su litvakų istorija, lietuviškąja šios muziejaus dalimi, atspindėta tolimoje šalyje.

Konferencijos metu į padėkos vakarą pakvietė IFLA prezidentė Sinikka Sipila. Čia betarpiškai galėjome pabendrauti su IFLA tarybos nariais, administracijos darbuotojais, kitų pasaulio šalių asociacijų lyderiais.

Dalyvavimas 81-oje IFLA konferencijoje – leido sužinoti apie naujas paslaugas, iniciatyvas ir projektus, dalintis gerąja patirtimi, užmegzti naudingus kontaktus, o kartu įvertinti savo veiklas. Įgytos žinios ir patirtys, užmegzti kontaktai išauga į bendradarbiavimą, o pasiūlytos inovacijos ir projektai, turi ne tik individualų poveikį, bet prisideda prie draugijos sėkmingos veiklos plėtojimo.

LBD pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė
LBD pirmininkės pavaduotoja, LNB Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Jolita Steponaitienė

80- oje IFLA Generalinėje  konferencijoje ir asamblėjoje (toliau – IFLA konferencija)  Lione (Prancūzija) pagal Lietuvos bibliotekininkų draugijos (toliau – LBD)  vykdytą projektą, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos (sutarties nr.  LKT/S(5,20) DKT- 2) dalyvavo:

• Irena Krivienė, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė,
• Elona Varnauskienė, LBD tarybos narė, Vilniaus universiteto bibliotekos Informacijos paslaugų centro vedėja,
• Sandra Jablonskienė, LBD tarybos narė, Šilutės rajono savivaldybės  F. Bajoraičio bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė,
• Jolita Steponaitienė, LBD tarybos narė, pirmininkės pavaduotoja, Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė.

IFLA konferencija– tai didžiausias metinis tarptautinis bibliotekinių asociacijų  renginys, kuriame susipažįstama su naujausiomis tendencijomis informacinių bibliotekinių technologijų srityje, naujais vadybos modeliais, „gerosiomis praktikomis“ ir patirtimi, iniciatyvomis, susijusiomis su bibliotekų svarbos stiprinimu ir aktualinimu kuriant žinių visuomenę. Šiandienos iššūkis –bibliotekoms tapti mediatoriumi tarp visuomenės ir modernių technologijų bei skaitmeninių paslaugų. Tai apibrėžta 79 – ojoje IFLA konferencijoje Singapūre paskelbtose IFLA kryptyse (IFLA trend report) [1].

80-osios IFLA konferencijos metu įvyko daugiau kaip 200 sesijų, tarp jų plenariniai posėdžiai bei specializuotos sesijos, skirtos asociacijų veiklos tobulinimui, įvairių tipų bibliotekų (nacionalinių, parlamentinių, viešųjų, akademinių, specialiųjų) veiklai ir pokyčiams jose aptarti, naujoms iniciatyvoms ir vykdomiems projektams pristatyti. Pranešimus skaitė atstovai iš įvairių pasaulio šalių. Juose  aptarti su įvairiapuse bibliotekų veikla susiję iššūkiai ir aktualūs klausimai: bibliotekų politikos ir strateginių nuostatų formavimas, naujų idėjų ir inovacijų generavimas, atstovavimo ypatumai ir privalumai, vartotojams skirtos paslaugos ir prieigos galimybės [2]. Dalyvavimas tokio lygio ir apimties renginyje, formaliuose ir neformaliuose susitikimuose leidžia pristatyti LBD, Lietuvos bibliotekų veiklą, susipažinti su kitų šalių bibliotekų veikla, inovacijomis, identifikuoti darbo tapatumus ir skirtumus, skatina bibliotekų tarptautinį bendradarbiavimą, didina Lietuvos bibliotekų matomumą pasaulyje, padeda skleisti gerąją bibliotekų patirtį, sėkmingai tobulinti, stiprinti ir plėtoti Lietuvos bibliotekininkystę, pritaikant tarptautinę patirtį. Konferencijos metu taip pat dalyvavome susitikimuose su IFLA vadovais.  Generalinėje asamblėjoje išklausėme IFLA prezidentės Sinikka Sipilä, generalinės sekretorės Jenefer Nicolson, revizijos komisijos ataskaitas. LBD pirmininkės pavaduotoja  Jolita Steponaitienė dalyvavo balsavime, priimant svarbius IFLA tolesnei veiklai sprendimus. LBD, kaip nacionalinė asociacija, turi balsavimo teisę ir net 10 balsų.

Įgyvendinant projektą „Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) dalyvavimas 80-oje IFLA generalinėje konferencijoje“,  konferencijoje dalyvavo LBD nariai, aktyviai prisidedantys prie draugijos veiklos organizavimo ir bibliotekinės  bendruomenės vienijime, renginių organizavimo, tarptautinio bendradarbiavimo, draugijos atstovavimo. Tai atstovai iš skirtingų tipų bibliotekų – nacionalinės,  valstybinės reikšmės ir universitetinės, bei savivaldybių viešosios, todėl visų specialieji interesai buvo skirtingi, o patirtys labai įvairios. Atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikinis technologinis, kultūrinis kontekstas sukuria ypatingas aplinkas konferencijos sekcijose, pranešimuose buvo skiriama daug dėmesio bibliotekų padėčiai įvertinti.  Šių dienų kontekste visi esame skaitmeninio turinio kūrėjai. Jo apimtys milžiniškos, todėl jį išsaugoti ir padaryti prieinamu visiems yra sunkus procesų suvaldymo darbas. Todėl turi būti parinkti aiškūs objektų atrankos kriterijai, kurie suformuojami stebint įvykius, pasiekiant turinį per atviros prieigos svetaines ir socialinę žiniasklaidą. Bibliotekinei praktikai šiandien labai svarbūs formatų, metaduomenų kiekvienam ištekliui, išteklių ir procesų metaduomenims redaguoti ir pildyti, redagavimo politikos (pvz.: naudojant tagus arba komentarus) pasirinkimo klausimai. Bibliotekų kuriami metaduomenys turi būti patrauklūs savo unikaliu turiniu:  informacijos išsamumu, sutelktumu, aiškia struktūra, nuorodų tinklais, entiteto (savasties) identifikatoriais. Ateities bibliotekose neišvengiamas bendradarbiavimas ir eksperimentavimas – kooperuotas metaduomenų kūrimas, bendri katalogai ir portalai. Jau dabar pastebimi tokie procesai kaip besiskiriančių  turiniu ir formomis informacinių poreikių, kitokių, besitransformuojančių, socialinių grupių poreikių atsiradimas. Tai sąlygoja naujų žinių jų identifikavimui  ir tų poreikių tenkinimui įgijimo būtinumą. Neišvengiama žinių ir įvairių resursų sąveika bibliotekoms tampant tarpininku, užtikrinančiu  informacijos kokybę.

IFLA konferencijos metu priimta Liono deklaracija dėl teisės į informaciją ir plėtrą (Lyon Declarationon Access to Information and Development). Šios deklaracijos tikslas – patvirtinti įsipareigojimus, įtvirtintus  2015 m. Jungtinių tautų Tvaraus vystymosi tikslų programoje, siekiant užtikrinti kiekvieno žmogaus teisę į naudojimąsi ir dalijimąsi informacija, kuri yra būtina skatinant tvarų vystymąsi ir atstovaujant demokratinėms visuomenėms [3]. Šiai deklaracijai pritaria ir Lietuvos bibliotekininkų draugija.

Kaip vertingą dalyvavimo IFLA konferencijoje patirtį būtina išskirti dalyvavimą sesijose, kuriose buvo skaitomi pranešimai, nagrinėjamos temos, orientuotos į akademinių bibliotekų veiklų tobulinimą, vartotojams teikiamų paslaugų, susijusią su virtualių mokymų organizavimu, plėtrą. Įvairių šalių bibliotekininkai, dėstytojai pristatė savo šalių (universitetų, viešųjų bibliotekų) patirtį, taikant MOOC (Massive Open Online Courses) – visiems prieinamus skirtingų programų mokymų internete kursus. Bibliotekinių paslaugų viešinimo srityje vertingi pranešimai ir sektinos patirtys apie informacijos specialistų, bibliografų, bibliotekininkų  kompetencijų, žinių svarbą suteikiant kokybišką informaciją vartotojams, taikant skirtingus pateikimo būdus skirtingoms vartotojų grupėms, naudojant šiuolaikinių technologijų, socialinių tinklų galimybes – informavimas Facebook pagalba ir pan., bibliotekų partnerystę žinių visuomenės kūrime. (Pvz.: bibliografinių duomenų bazės, kurioje pateikiami duomenys apie įvairiais laikotarpiais įvairiose šalyse cenzūros uždraustus leidinius. Projektą, kurio įgyvendinimas susijęs su šios bazės kūrimu, koordinuoja Oslo (Norvegija) nacionalinė biblioteka. Pirmajame etape įtraukta 30 šalių (tarp jų ir Lietuva) [4]. Šių dienų aktualija – atvira prieiga. Todėl buvo  įdomios, nemažai minčių diskusijoms sukėlė sesijos, skirtos atviros prieigos idėjų sklaidai, informacijos išteklių, esančių viešai prieinamuose ištekliuose, vietai bendroje bibliotekų kolekcijų plėtros politikoje, tų išteklių įtraukimui į bibliotekų  informacines sistemas ir t.t. Kelioms sesijoms, kurios irgi buvo skirtos akademinių bibliotekų veiklų aspektams nagrinėti, buvo pasirinktas world cafe formatas. „Gyvos“ diskusijos ir betarpiškas bendravimas buvo naudingas užmezgant pažintis su kolegomis, pasikeičiant  kontaktais tam, kad ateityje tam tikrus klausimus galima būtų aptarti elektroniniu paštu, keistis patirtimis ir nuomonėmis.

Ne tik specialiuosius lankytojų poreikius tenkinančioms, bet ir  kitoms bibliotekoms, visada buvo naudinga sužinoti kaip tenkinti poreikius lankytojų, kurie dėl negalios susiduria su ekonomine nelygybe, neraštingumu, kultūrine izoliacija ir diskriminacija švietimo srityje, užimtumo problemomis. Šiuolaikinės bibliotekos atlieka skatinamąjį vaidmenį neįgaliųjų gyvenime, padėdamos jiems visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tradiciškai viešųjų bibliotekų specialistai dalinosi darbo su  jaunimu, paaugliais, vaikais patirtimi, užtikrinant jų kūrybinę ir saviraiškos laisvę. Šioje konferencijoje pirmą kartą atkreiptas dėmesys į bibliotekų patirtis, tenkinant imigrantų ir emigrantų poreikius, skatinant jų integraciją į vietos bendruomenes.

Gerųjų patirčių sklaidai  ir „idėjų mugei“ svarbi plakatų sesija (Poster secion), kurioje bibliotekos, bibliotekinės asociacijos turi galimybę savo projektus, veiklą, idėjas pristatyti ne pranešimu, o tiesiogiai bendraujant su besidominčiais, dalinant skrajutes, dovanėles, atributiką. Būtent čia ir užsimezga kontaktai, gimsta bendrų projektų  idėjos. Šia galimybe dar labai mažai naudojasi Lietuvos bibliotekos, bet ateičiai planų yra (pristatyti LBD veiklą ir projektus, bendradarbiavimą, todėl burs bibliotekas šios – Lietuvos bibliotekų atstovavimo IFLA konferencijoje idėjos realizavimui).

Konferencijos metu veikė tarptautinė paroda. Jos organizatoriai kvietė apsilankyti ekspozicijose, kuriose savo paslaugas ir produkciją pristatė daugiau kaip 100 įmonių, organizacijų bei švietimo įstaigų – jos pristatė naujas skaitmeninimo, dokumentų apsaugos (pvz. popieriaus nurūgštinimo) technologijas, leidybinius projektus, informacinius portalus.

Neišdildomus įspūdžius paliko aplankytos Liono bibliotekos. Ekskursijų metu buvo galima susipažinti su bibliotekų sistema, atskirų bibliotekų veiklos organizavimo procesais, paslaugomis, inovacijomis, vartotojų aptarnavimo principais, kultūra ir pan. Bibliotekos žavėjo ne tik šiuolaikišku interjeru, bet ir senų pastatų pritaikymu naujiems poreikiams, skirtingo amžiaus bei poreikių lankytojams pritaikytomis erdvėmis – rimtam darbui, muzikos, meno mylėtojams, senjorams ar tėvams su mažais vaikais.

IFLA konferencija – tai vieta, kur sutinki senai pažįstamus kolegas, susirandi naujų draugų. Ypatingai malonu buvo sutikti Klaudiją Liuks. Ji 2010 metais buvo IFLA vykdyto projekto „Bibliotekų asociacijų stiprinimo“ (Building Strong Library Associations) LBD kuratorė ir Lietuvos bibliotekininkus mokė bibliotekų atstovavimo. Su K.Liuks pasidžiaugėme LBD pasiekimais atstovaujant mūsų bendruomenę – 2014 metais pasiekta puikių rezultatų – priimtas sprendimas kultūros darbuotojams padidinti atlyginimus 2,0 koeficientais, o LBD inicijuotą akciją „Neužmirštuolės“ Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjunga paskelbė metų bronziniu projektu, atkreipusiu valdžios atstovų dėmesį į bibliotekininkų situaciją netradicinio protesto priemonėmis.

Su Lenkijos nacionalinės bibliotekos dir. pavaduotoja Katarzyna Slatska aptarėme Lietuvos bibliotekų bendradarbiavimą kuriant bendrą Lietuvos ir Lenkijos vietovardžių duomenų bazę. Tęsiant profesinį bendradarbiavimą su Šv. Andriaus universiteto (Jungtinė Karalystė) bibliotekos senųjų knygų specialistu Darylu Grynu, IFLA Retų knygų ir rankraščių sekcijos nariu, buvome pakviesti dalyvauti sekcijos posėdyje ir susipažinti su jos ateities planais įtraukti ir naujuosius rankraščius į apsaugos ir sklaidos projektus.

Apibendrinimui galima būtų pateikti kelis pastebėjimus:

• dalyvavimas IFLA konferencijoje suteikė galimybę pamatyti labai platų problemų, susijusių su bibliotekų raida ir perspektyva skirtingose šalyse bei pasauliniame kontekste, spektrą;
• tai galimybė įvertinti savo bibliotekos situaciją platesniame kontekste,
• tai galimybė išgirsti kolegų patirtis sprendžiant aktualias problemas, pasidalinti patirtimi;
• tai galimybė rasti naujus (kartais netikėtus) partnerius projektams ir bendradarbiavimui.