Apie mus

Lietuvos bibliotekininkų draugija, 1931 m. įkurta profesoriaus Vaclovo Biržiškos kartu su bendraminčiais, vienija Lietuvos bibliotekų specialistus ir skatina glaudų bei efektyvų tarpusavio bendradarbiavimą. Vienas pagrindinių draugijos tikslų – didinti bibliotekų ir bibliotekininkų vaidmenį visuomenės gyvenime, siekti, kad bibliotekų teikiamos paslaugos atitiktų visuomenės viešuosius interesus, modernaus, atviro ir smalsaus bibliotekos lankytojo poreikius. Bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimas, bibliotekininkystės mokslo tiriamojo darbo skatinimas ir stiprinimas – taip pat svarbūs draugijos uždaviniai, kurie buvo skatinami nuo pirmųjų jos gyvavimo metų.

Išgyvenusi sudėtingus istorinius laikus, uždrausta ir vėl atgimusi, Lietuvos bibliotekininkų draugija neišsižadėjo savo tikslų. Ir šiandien ji sėkmingai vykdo veiklą įvairiomis kryptimis: ugdo bibliotekininkų profesionalumą, laužo mūsų visuomenėje giliai įsišaknijusius šios profesijos stereotipus, skatina mokslinį darbą, organizuoja konferencijas bei suvažiavimus, rengia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms valstybės ir savivaldos institucijoms dėl bibliotekų veiklos gerinimo, nuolatos bendradarbiauja ir ieško galimybių užmegzti ryšius su užsienio ir tarptautinėmis bibliotekų asociacijomis bei kitomis veiklos profilį atitinkančiomis organizacijomis.

Lietuvos bibliotekininkų draugija pasisako už modernią bei atvirą biblioteką ir prestižinę bibliotekininko profesiją.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos glausta istorija

1931 m. įkuriama Lietuvos bibliotekininkų draugija, į kurios valdybą išrenkamas prof. Vaclovas Biržiška, Andrius Škėma, Felicija Šalkauskaitė, Vincas Ruzgas ir Aleksandras Ružancovas.

1931–1941 m. intensyviai keliamas bibliotekininkų profesinis lygis: rengiamos ir skaitomos paskaitos, vyksta diskusijos, ekskursijos į bibliotekas. Draugijos narių skaičius nuo 29 padidėja iki 49. Lietuvos bibliografijos instituto rengiamos „Bibliografijos žinios“ tapo instituto ir draugijos leidiniu; išleista daugiau kaip 10 bibliotekininkystės knygelių.

1936 m. sausio 1 d. draugija priimta į Tarptautinę bibliotekininkų sąjungą (dabar – Tarptautinė bibliotekinių asociacijų ir įstaigų federacija; IFLA).

1937 m. draugijos narė Birutė Tursienė pirmą kartą buvo pakviesta ir dalyvavo IFLA komiteto posėdyje Paryžiuje. Ten ji skaitė pranešimą apie Lietuvos bibliotekų būklę ir problemas.

1938 m. birželio 10–12 d. Kaune, Marijampolėje ir Šiauliuose įvyko trečiasis Pabaltijo šalių bibliotekininkų kongresas.

1941 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos okupacinei valdžiai uždraudus visuomenines organizacijas, draugija nutraukė savo veiklą. Šis draudimas truko kone 50 metų.

1988 m. gruodžio 1 d. Vilniuje sudaryta draugijos atkūrimo iniciatyvinė grupė, į kurią įėjo 17 bibliotekų atstovai.

1989 m. birželio 29 d. draugijos atkūrimo iniciatyvinė grupė sostinės Profsąjungų rūmuose surengė Respublikos bibliotekininkų suvažiavimą. Į jį buvo pakviesti 667, o susirinko ir suvažiavimo darbe dalyvavo 549 delegatai. Suvažiavimo metu nuspręsta atkurti draugiją.

1989 m. rugpjūčio 31 d. draugijos atkūrimo faktas įteisintas juridiškai – jos įstatus įregistravo Lietuvos kultūros ministerija, ir draugija vėl pradėjo veiklą. Taip pat buvo priimti draugijos veiklą reglamentuojantys įstatai ir veiklos programa.

Nuo 1990 m. pradžios draugija grįžo į IFLA. Tiesa, kol kas asocijuotąja nare, nes IFLA vadovybė draugiją sutiko registruoti kaip asociaciją, esančią Tarybų Sąjungos sudėtyje.

1989–1992 m., populiarinant draugijos veiklą, buvo parašyta 16 straipsnių ir informacinių pranešimų, perskaitytos Lietuvos bibliotekų darbuotojams skirtos 46 paskaitos, surengtos 25 komandiruotės, 57 kartus konsultuoti bibliotekų darbuotojai draugijos skyrių steigimo klausimais.

1990–1991 m. draugija aktyviai dirbo rengdama Lietuvos kultūros kongreso darbotvarkę, nuostatus, organizavo sekcijos „Knyga ir biblioteka“ darbą, rengė spaudai kongreso rezoliucijas, pranešimus ir kitą medžiagą.

1991 ir 1992 m. draugijos Taryba svarstė Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo projektą ir Kultūros ir švietimo ministerijai pateikė savo pastabas.

1992 m. IFLA direkcija perregistravo Lietuvos bibliotekininkų draugiją kaip visateisę Lietuvos Respublikos organizaciją ir IFLA narį, atstovaujantį Lietuvos bibliotekų ir bibliotekininkų interesams.

Lietuvos bibliotekininkų draugijai vadovavo:

  • Vaclovas Biržiška (1931–1941);
  • Vytautas Rimša (1989–1992);
  • Domas Kaunas (1992–1995);
  • Emilija Banionytė (1995–1998);
  • Rima Gražienė (1998–2001);
  • Petras Zurlys (2002–2005);
  • Vida Garunkštytė (2005–2007);
  • Petras Zurlys (2008–2010);
  • Alina Jaskūnienė (2011–2016);
  • Jolita Steponaitienė (2016– ).
Share This