„Biržiškos skaitymai 2019“ – bibliotekininko edukatoriaus vaidmenys, kompetencijos ir paslaugų perspektyvos

„Biržiškos skaitymai 2019“ – bibliotekininko edukatoriaus vaidmenys, kompetencijos ir paslaugų perspektyvos

Gruodžio 2 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko konferencija „Biržiškos skaitymai“, kasmet organizuojama žymaus bibliotekininkystės veikėjo Vaclovo Biržiškos gimimo dienai paminėti. Šių metų tema buvo „Bibliotekininkas – edukatorius: vaidmenys, kompetencijos ir paslaugų perspektyvos“, todėl konferencijoje kalbėta apie bibliotekininkų edukacinį vaidmenį ir jam įgyvendinti būtinas kompetencijas, taip pat nagrinėtas edukacinės veiklos turinys bei naujos formos“.

Konferencijos dalyvius sveikinęs Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas džiaugėsi sėkmingu bendradarbiavimu su Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto specialistais stiprinant bibliotekininkų akademines kompetencijas. Bibliotekos vadovas akcentavo edukacinės veiklos svarbą bibliotekų sektoriuje ir bibliotekininko edukatoriaus vaidmenį ugdant visuomenę. „Tarp mūsų pagrindinių prioritetų yra ne tik kultūra siauresne prasme, bet ir švietimas, mokslas, ekonomika, valstybė, o edukacinė dimensija persmelkia visas šias svarbias sritis“, – teigė prof. dr. R. Gudauskas.
Sveikinimo žodį taip pat tarė konferencijos ilgametės rėmėjos UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius Albertas Šermokas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė ir VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorė doc. dr. Irena Stonkuvienė.
Plenarinėje sesijoje Vroclavo universiteto (Lenkija) docentė Dorota Mołodyńska-Küntzel pristatė „Žmonių bibliotekas“ – prieš diskriminaciją nukreiptą projektą, skatinantį dialogą su mažumomis. Antrasis, virtualus, pranešimas buvo Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė) Švietimo mokyklos skaitmeninio raštingumo lektorės dr. Becky Parry. Konferencijos dalyvius ji supažindino su savo mokslinių tyrinėjimų sritimi – vaikų medijų kultūra, papasakojo, kaip vaikai kuria pasakojimus ir iš kur semiasi įkvėpimo. Nacionalinio švietimo NVO tinklo koordinatorė Judita Akromienė pristatė Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimus ir papasakojo apie pilietiškumo, kaip naujos bibliotekų edukacinės veiklos, ugdymo galimybių perspektyvas. VU Komunikacijos fakulteto profesorė Elena Macevičiūtė skaitė pranešimą, kokiais būdais ir metodais galima kūrybiškai ugdyti bibliotekų lankytojus ir kaip sužadinti jų smalsumą pasitelkiant išmaniąsias technologijas. VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto edukatorė dr. Sandra Kairė kalbėjo apie neformaliojo ugdymo organizavimą bibliotekoje, apimantį labai platų – nuo bendruomenės telkimo iki mąstymo modeliavimo – spektrą.
Antroji konferencijos dalis buvo skirta trumpiesiems pranešimams Pecha Kucha formatu. Šešių Lietuvos viešųjų bibliotekų atstovai pristatė savo vykdomas edukacines veiklas: kūrybines dirbtuves „Skaitau ir kuriu!“, kultūros edukacijos ir socialinės atskirties mažinimo galimybes teikiant „Žaislotekos“ paslaugas, animacijos dirbtuves vaikams, edukacines programas šeimoms, bibliotekoje rengiamus šokius su bitutėmis-robotais ir ypatingų poreikių vaikams skirtus sensorinius skaitymus. Edukacines veiklas vykdančios viešosios bibliotekos galėjo jas pristatyti konferencijos metu organizuotoje Idėjų mugėje. Konferencijos organizatorių sudaryta Vertinimo komisija, kurią sudarė  doc. dr. Irena Stonkuvienė, doc. dr. Vincas Grigas (Vilniaus universitetas) ir Donatas Kubilius (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) vertino viešųjų bibliotekų trumpuosius pranešimus ir juose paminėtų edukacijų pristatymus Idėjų mugėje. Visi konferencijos dalyviai susipažinę su Idėjų mugėje vykusiais pristatymais taip pat galėjo balsuoti už savo favoritus.
Trečiojoje konferencijos dalyje svarstytos bibliotekų edukacinių programų perspektyvos ir bibliotekininkų mokymosi poreikiai bei galimybės. Vilniaus universiteto docentė dr. Irena Stonkuvienė kalbėjo apie patį terminą „edukacija“ ir jo vartojimo pradžią, jo turinį ir kitus susijusius aspektus. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos ekspertas Arūnas Bėkšta konferencijos dalyviams papasakojo apie galimą bibliotekų vaidmenį organizuojant informacijos valdymo ir naudojimo mokymus. VU Komunikacijos fakulteto docentas dr. Vincas Grigas skaitė pranešimą apie medijų ir informacinio raštingumo ugdymą mokykloje, nagrinėjo, kuo skiriasi mokytojų ir mokyklų bibliotekininkų požiūriai į šią edukacinę veiklą Lietuvoje ir Lenkijoje. Nevyriausybinės organizacijos „Elektroninė informacija bibliotekoms“ (EIFL) atstovė Ramunė Petuchovaitė kalbėjo apie mokymąsi iš patirties ir pristatė EIFL iniciatyvą „Jaunieji Afrikos bibliotekų novatoriai“.

Konferencijos pabaigoje Vertinimo komisija apdovanojo geriausią bibliotekos edukacinės programos pristatymą, o Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė paskelbė auditorijos simpatijas pelniusį bibliotekos edukacinės programos pristatymą Idėjų mugėje. Džiugu, kad tiek komisijos, tiek konferencijos dalyvių nuomonės sutapo –  abu apdovanojimai atiteko Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos atstovei Eglei Uleckienei, kuri pristatė edukaciją „Skaitau ir kuriu!“. Konferencijos organizatoriai specialiu prizu taip pat pagerbė Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos atstovo Evaldo Timuko pristatymą ir įteikę jam saldžią dovaną.

Konferenciją organizavo Lietuvos bibliotekininkų draugija, Vilniaus universiteto Komunikacijos ir Filosofijos fakultetai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, UAB „Asseco Lietuva“.

Renginio transliaciją galima peržiūrėti Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ kanale.

Nuotraukų autorius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Daugiau konferencijos nuotraukų rasite čia: https://www.facebook.com/pg/nacionalinebiblioteka/photos/?tab=album&album_id=10156608778681863 ir čia: https://www.facebook.com/pg/nacionalinebiblioteka/photos/?tab=album&album_id=10156610699006863

Naujienos tekstas: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Devintosios „Knygų Kalėdos“ vėl burs bendruomenes bibliotekose

Devintosios „Knygų Kalėdos“ vėl burs bendruomenes bibliotekose

Jau devintą kartą akcija „Knygų Kalėdos“ po visą Lietuvą skleidžia žinią – dovanokime knygas ir vaikų dienos centrams, o vieni kitiems džiaugsmą ir šilumą.

Pasitinkant ir palydint ir palydint gražiausias metų šventes kartu skaitykime knygas, susitikime su jų autoriais ir leidėjais, dalinkimės įspūdžiais ir mintimis vakaronėse ir prie arbatos puodelio, kvieskime į svečius Vaikų dienos centrų lankytojus, aplankykime prisiglaudusius globos namuose. Paskirkime šį laikotarpį geriems darbams, apsuptiems knygų, žinių ir bendravimo.

Naujų knygų laukia visos bibliotekos ir Vaikų dienos centrai. Apie renginius jus dominančioje bibliotekoje sužinosite jų svetainėse ir socialiniuose tinkluose.

Daugiau informacijos rasite svetainėje knygukaledos.lt ir socialinėje paskyroje „Facebook“ @knygukaledos. Pasidalinkite gerąja patirtimi ir su kitais – papasakokite apie dovanojamą knygą socialiniuose tinkluose naudodami grotažymę #KnygųKalėdos.

Akcija vyks iki sausio 15 dienos.

Akcijos atributika

Jei norite sužinoti daugiau informacijos apie akciją „Knygų Kalėdos“, susisiekite:

Jolita Steponaitienė
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė
El. paštas: jolita.steponaitiene@lnb.lt
Tel. +370 614 36534

 

TRISDEŠIMT!

TRISDEŠIMT!

Šiemet Lietuvos bibliotekininkų draugija mini jubiliejų – 30 metų, kai atgimstančioje Lietuvoje atkurta ši prieškariu įsteigta visuomeninė organizacija.

Kviečiame susipažinti su profesiniame žurnale „Tarp knygų“ (2019, Nr. 10) išspausdinta publikacija, kurioje  primenamos svarbiausios draugijos gyvavimo datos, pateikiamas dabartinės draugijos pirmininkės sveikinimas, spausdinami jubiliejaus proga specialiai LBD atsiųsti linkėjimai iš aplinkinių valstybių – Estijos, Latvijos ir Ukrainos bibliotekininkų draugijų, taip pat naujosios Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos prezidentės sveikinimas.

Straipsnį galite rasti čia.

 

Biržiškos skaitymai 2019

Biržiškos skaitymai 2019

Žymaus bibliotekininkystės veikėjo Vaclovo Biržiškos gimimo dienai paminėti Lietuvos bibliotekininkų draugija, Vilniaus universiteto Komunikacijos ir Filosofijos fakultetai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka organizuoja tradicinę konferenciją „Biržiškos skaitymai 2019“. Šių metų tema: „Bibliotekininkas – edukatorius: vaidmenys, kompetencijos ir paslaugų perspektyvos“.

Renginys vyks gruodžio 2 d. Nacionalinėje bibliotekoje (Konferencijų salė, V aukštas, Gedimino pr. 51, Vilnius). Konferenciją remia Lietuvos kultūros taryba ir UAB „Asseco Lietuva“.
2019 m. „Biržiškos skaitymuose“ diskutuosime apie bibliotekų edukacinį vaidmenį ir jam įgyvendinti būtinas kompetencijas, edukacinės veiklos turinį bei naujas formas. Tikimės, kad renginys suteiks naujų edukacinių programų rengimo bibliotekose idėjų, bibliotekininkų kompetencijų ugdymo žinių, skatins glaudesnį mokslininkų ir praktikų bendradarbiavimą.
Šių metų konferencijos programoje numatyti ne tik įdomūs pranešimai, bet ir bibliotekų edukacinės veiklos pristatymai Pecha Kucha formatu. Bibliotekos taip pat pristatys savo edukacines veiklas Idėjų mugėje. Konferencijos programa. 

Konferencijoje kviečiame dalyvauti bibliotekininkystės specialistus, mokslininkus, dėstytojus, mokytojus, bibliotekų tinklą valdančių institucijų ir kitų su bibliotekomis edukacinėje veikloje bendradarbiaujančių organizacijų atstovus.

LBD Tarybos sprendimu, nustatytas dalyvio mokestis: LBD nariams – 5,00 EUR, ne LBD nariams – 20,00 EUR (Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės nariams mokestis netaikomas – apmokėjo VU Komunikacijos fakultetas). Registracija į konferenciją bus patvirtinta tiktai pervedus dalyvio mokestį į Lietuvos bibliotekininkų draugijos sąskaitą LT21 7044 0600 0117 4002 (AB SEB bankas), mokėjimo paskirtyje nurodant konferencijos pavadinimą, dalyvio pavardę ir instituciją. Sąskaitos už mokestį bus atsiųstos po konferencijos.

Norint registruotis į konferenciją, prašome naudoti šią nuorodą: https://forms.gle/dpJHnCMtNshmCDYCA

Informuojame, jog konferencija bus transliuojama tiesiogiai Nacionalinės bibliotekos YouTube kanalu.

Pristatome konferencijos „Biržiškos skaitymai 2019“ kviestines pranešėjas:

Dr. Becky Parry yra Šefildo (Jungtinė Karalystė) universiteto Švietimo mokyklos skaitmeninio raštingumo lektorė. Profesinės karjeros pradžioje ji dirbo vidurinėse mokyklose mokydama vaikus anglų kalbos, pristatydama dramos ir medijų studijas. Ji taip pat parengė vaikams skirtą kino edukacinę programą ir filmų festivalį Šefildo kino teatre „Showroom“. Po daugelio sėkmingo darbo kūrybos sektoriuje metų B. Parry tęsia mokslininkės karjerą. Šefildo universitete ji dėsto edukologijos magistro ir bakalauro studijų programas, kartu su kolegomis vadovauja edukologijos doktorantūros studijoms. Becky yra parengusi naują magistro studijų kursą apie skaitmeninę kultūrą bei raštingumą ir vadovauja tyrimus šioje srityje atliekantiems doktorantams. Mokslininkė tyrinėja vaikų medijų kultūrą, domisi, ką vaikai skaito, kaip jie žaidžia, kuria ir dalijasi savo kūriniais. B. Parry siekia sukurti vaikų kūrybiškumą ir kritinį mąstymą skatinančius metodus tam pasitelkiant skaitmenines medijas.

Dorota Mołodyńska-Küntzel yra kultūros magistrė ir italų lingvistikos bakalaurė. Ji dirba šiuolaikinio meno fonde „Art Transparent“, kuris nuo 2005 m. rengia plačiai išgarsėjusį renginį „Art Survival Review“ („Išlikimo meno apžvalga“). Nuo 2007-ųjų D. Mołodyńska-Küntzel Lenkijoje organizuoja „Gyvąją biblioteką“. Tai – prieš diskriminaciją nukreiptas projektas, skatinantis įvairovės vertinimą ir dialogą su mažumomis mokyklose, bibliotekose, festivaliuose, universitetuose, netgi traukiniuose ar laivuose. „Gyvosios bibliotekos“ projekte Dorota vadovauja Mokymo ir kokybės plėtros skyriui, yra vedusi mokymus įvairiose Europos ir Šiaurės Afrikos šalyse, kur skirtinguose kultūriniuose kontekstuose pristatė gyvosios bibliotekos metodą. Vroclavo (Lenkija) universitete ji dėsto kultūrinę komunikaciją, vykdo valstybės tarnautojų, jaunimo aktyvistų bei policijos darbuotojų mokymus tarpkultūrinių problemų bei žmogaus teisių temomis

IFLA 2019–2024 M. STRATEGIJA

IFLA 2019–2024 M. STRATEGIJA

2019 m. rugpjūčio 24-30 d. Atėnuose, Graikijoje vyko 85-oji Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) konferencija ir asamblėja. Pagrindinė šių metų tema – „Bibliotekos: dialogas pokyčiams“ (angl. Libraries: dialogue for change).

Kviečiame susipažinti su konferencijos metu pristatyta IFLA strategija 2019-2024 metams.

IFLA strategija lietuvių kalba yra publikuota žurnalo „Tarp knygų“ 2019 m. rugsėjo numeryje. Nuoširdžiai dėkojame žurnalo redakcijai už leidimą publikuoti šią informaciją LBD interneto svetainėje.

 

Europos bibliotekų statistika

Europos bibliotekų statistika

Nevyriausybinė organizacija Public Libraries 2030 kartu su Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) ir „Princh“  sukūrė Europos šalių bibliotekų informacinių plakatų seriją, kurioje pateikiami pagrindiniai statistiniai bibliotekų duomenys, kartu su ES DESI (skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso) duomenimis apie kiekvieną ES valstybę narę.  Tai puikus duomenų rinkinys, kurį galima naudoti atstovaujant bibliotekas tiek vietos, tiek Europos mastu.

Kviečiame susipažinti:

Europos šalių bibliotekų informacinių plakatų serija

Lietuvos infografikas 

 

Tiesioginės IFLA sesijų transliacijos

Tiesioginės IFLA sesijų transliacijos

Jau visai netrukus, rugpjūčio 24–30 dienomis Atėnuose (Graikija) vyks 85-oji Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja – IFLA WLIC 2019.

Visi norintys pasisemti naujų idėjų ar išgirsti naujausių profesinių žinių kviečiami stebėti tiesiogines svarbiausių sesijų transliacijas.

Tiesiogiai bus transliuojamos šios sesijos:

  • Atidarymo sesija (rugpjūčio 25 d., sekmadienis, 10:30 – 12:00 Lietuvos laiku)
  • IFLA prezidento sesija (rugpjūčio 26 d., pirmadienis, 09:30 – 11:30 Lietuvos laiku)
  • Nuo vizijos iki įgyvendinimo – IFLA strateginė sesija (rugpjūčio 26 d., pirmadienis, 11:45 – 12:45 Lietuvos laiku)
  • Įstatymų leidėjų sesija: ką įstatymų leidėjai galvoja apie bibliotekas (rugpjūčio 26 d., pirmadienis, 13:45 – 15:45 Lietuvos laiku)
  • Visuotinio balso stiprinimas: bibliotekų ateities užtikrinimas (rugpjūčio 26 d., pirmadienis, 14:45 – 15:45 Lietuvos laiku)
  • Uždarymo sesija (rugpjūčio 29 d., Ketvirtadienis, 16:00 – 17:30 Lietuvos laiku)
    Taip pat bus tiesiogiai transliuojama ir keletas pagrindinių IFLA komitetų organizuotų sesijų.

Prisijungti
„IFLA WLIC 2019“ tiesioginė transliaciją bus galima stebėti IFLA „WLIC 2019“ svetainėje ir IFLA „YouTube“ kanale. .

Tiesioginių transliacijų įrašai vėliau bus paskelbti „WLIC 2019“ svetainėje ir  „YouTube“ kanale.

Daugiau informacijos apie tiesiogines transliacija galite rasti šiame puslapyje.

Ar bibliotekininkas liks bibliotekininku?

Ar bibliotekininkas liks bibliotekininku?

Vis dažniau diskutuojame apie bibliotekininko profesijos ateitį. Ar ji išliks? Kaip transformuosis? Informacines paslaugas teikiantiems specialistams prognozuojama „žinių archeologų“ ateitis. Tokių „archeologinių tyrinėjimų“ metu ir aptikome straipsnį „Ar bibliotekininkas liks bibliotekininku?“ (aut. Kemerovo (Rusija) valstybinio kultūros instituto mokslininkai Liubovė Rudič ir Vladimiras Gračiovas). Straipsnis tikrai sudomino, nes labai gerai parodo kas pasikeitė/nepasikeitė per 30 metų.

Kviečiame susipažinti su dr. Rasos Januševičienės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vadovės įžvalgomis ir komentarais, kuriuos padiktavo šis straipsnis.

Profesijos tapatumo krizė. Prieš trisdešimt metų ir jiems praėjus 

STRAIPSNIS IŠ 1989-ŲJŲ. Kolegė atrado profesiniame žurnale prieš 30 metų publikuotą straipsnį („Ar bibliotekininkas liks bibliotekininku?“ // Bibliotekų darbas, 1989, Nr. 7, p. 21-22), kuriame iškeliamos mintys stebėtinai aktualios ir dabar. Trumpa santrauka: straipsnio autorių (dabar – kitos šalies bibliotekininkystės atstovų, dėstytojų) nuomone, sąvoka „bibliotekininkas“ ir „biblioteka“ nebeatitinka profesijos ir socialinio instituto turinio. Etimologinė knygų saugotojo samprata – per siaura ir archaiška, nes: 1) bibliotekose – nebe tik knygos, o ir kitų formatų šaltiniai; 2) daug bibliotekų tapo stambiais informacijos centrais; 3) bibliotekos organizuoja socialinę komunikaciją (straipsnyje vadinamą bendravimu; leidau sau pataisyti dabar vartojamu terminu). Bibliotekomis šie iš esmės socialinės informacijos centrai (toliau – SIC) tebevadinami tik dėl inertiško mąstymo ir konservatyvumo – autoriai siūlytų jas vadinti informotekomis. Pavadinimas, jų nuomone, sąlygotų ir šių įstaigų veiklos kryptis. Trumpai apibrėžiama pačių bibliotekų krizė ir stingulys: skaitytojus „atima“ TV, sunku konkuruoti su kitomis įstaigomis, bibliotekos neturi ko pasiūlyti savo skaitytojui, sumenkėjo pats bibliotekininkas (kitados buvęs gerbiamas visuomenės atstovas, eruditas virto pilku, visuomenės nevertinamu žmogumi). Nevertinimo požymiai – žemas statusas visuomenėje, maži atlyginimai. Socialinio statuso pagerinimui autoriai siūlo : 1) pertvarkyti bibliotekų veiklos turinį, peržiūrėti tikslus; 2) tobulinti specialistų rengimą; 3) bibliotekos turi transformuotis į SIC ir tapti patrauklios (holai, įvairi techninė įranga, koncertų salės – visa infrastruktūra turi pasitarnauti ne tik informacijos gavimui, bet ir socializacijai ir bendravimui). SIC, anot autorių, patys informacijos nekuria, tik ją akumuliuoja, o svarbiausias bibliotekos, kaip socialinio instituto, specifinis bruožas yra metainformacijos (informacijos apie informaciją) kūrimas. Taigi bibliotekos specialisto vaidmuo – tobulinti metainformaciją ir atskleisti socialinės informacijos turinį taip, kad ji visiškai patenkintų visuomenės poreikius. Pagrindiniai informotekų uždaviniai turėtų būti: 1) tirti tikslinių grupių informacijos poreikius, 2) kaupti, tvarkyti ir skleisti socialinę informaciją; 3) teikti informacijos paslaugas; 4) organizuoti ir valdyti pačias įstaigas. Tam reikėtų pertvarkyti ir specialistų rengimo procesus. Tuo metu egzistavę studijų planai ir programos, autorių vertinimu, yra atitrūkę nuo realios praktikos, scholastiški arba, atvirkščiai, pasižymintys pernelyg siauru prakticizmu ir primityvumu. Siūloma vietoje bibliotekininkų bibliografų rengti SIC specialistus, profiliuojant juos į dokumentologus, socinfologus, SIC sistemų technologus ir informvaldybos specialistus. Tai padidintų socialinį ir profesinį prestižą. Visokios veiklos socialinis reikšmingumas ir prestižas, konstatuoja autoriai, priklauso nuo jos reikalingumo ir profesionalumo. Jei profesionalumas žemas, veiklos objektas ir specifika neapibrėžti, o veiklos turinys neaiškus net patiems profesijos atstovams, nekalbant apie visuomenę – aukšto jos įvertinimo net nėra pagrindo tikėtis. Tokia profesija ir bus vertinama kaip pagalbinė, techninė ir antrarūšė. „Tik radikaliai pakeitę šiuolaikinio bibliotekinio darbo turinį, kompiuterizavę informacijos specialistų veiklą, pasieksime aukštesnio socialinio jos statuso“, – reziumuoja autoriai, baigdami straipsnį samprotavimais, kad šis straipsnis greičiausiai nebus suprastas ir priimtas profesinės bendruomenės.
1989-ŲJŲ ABSOLVENTĖS PATIRTYS. Tais pačiais 1989-aisiais, kai buvo publikuotas šis straipsnis, baigiau bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas Vilniaus universitete. Kurse buvo net 100 studentų. Mus mokė įvairiausių dalykų, kai kurie įsiminė dėstytojų erudicijos ir profesinio entuziazmo (prof. D. Kaunas, V.Žukas, L. Vladimirovas, O. Voverienė) dėka, kai kurie – dėl dėstytojų originalios minties (iki šiol atsimenu M. A. Pavilionienės paskaitą apie E. Hemingvėjaus kūrybą, Leonardos Jekentaitės filosofijos disciplinų dėstymą). Studijų praktikose – man pasisekė jas atlikti didelėse ir įdomiose bibliotekose – greituoju būdu pereidavom per visą bibliotekos struktūrą, po kelias dienas pabandydami ir kataloguoti, ir pagal katalogus surasti skaitytojo užsakytą knygą, ir įvairiuose šaltiniuose (spausdintuose – nes nei kompiuterių, nei interneto Lietuvos bibliotekose tuo metu dar nebuvo) surasti ir relevančiai pateikti informaciją į užklausą (irgi nepamiršiu, kaip Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje praktikos Dailės skyriuje metu vos galvų nenusilaužėm, bandydamos surinkti informaciją apie dailininkus – vien pavardžių rašybos variantų buvo daugybė, o dar reikėjo identifikuoti, ar tai būtent tas, mūsų ieškomas asmuo, o ne jo bendrapavardis). Būtent ši biblioteka buvo savotiškas baigiamasis mano pirmojo studijų etapo akordas. Tuomet, 1989 m., krizės ir stingulio požymių būtent joje pastebėti nelabai galėjai – naujutėlis pastatas Mažajame ąžuolyne, abonemente ir skaityklose – nauja grožinė literatūra ir gausus periodinių leidinių asortimentas, įskaitant „Burda moden“ ir „Otto“ katalogus; skaitytojų ir lankytojų stoka skųstis biblioteka irgi negalėjo, o pastariesiems čia trūko nebent naujausių leidinių. Biblioteka buvo statoma žvelgiant į ateitį – turėjo parodoms ir įvairiems renginiams pritaikytas erdves, jaukiems pokalbiams tinkamus kampelius ir kavinę.
Kodėl ne iškart į biblioteką pasukau po studijų (pradėjau dirbti knygyne)? Turbūt ne tik norėjau nors ir susijusios su įgyta profesija, bet kiek įvairesnės patirties. Bet visgi glūdėjo pasąmonėje ir noras išvengti „kioskininko“ štampo. Kioskininkais nuo pat pirmųjų studijų dienų bibliotekininkystės studentus vadino gretimų specialybių studentai. Tais laikais labiausiai prestižinėmis buvo laikomos teisės, prekybos ekonomikos, medicinos ir žurnalistikos studijos, į jas buvo didžiausi konkursai. Kažkoks minimalus konkursėlis buvo ir stojant į mano kursą ( gal koks 1,3 į vieną vietą; minėtose specialybėse konkursai siekdavo vidutiniškai 8). Žiūrėjimas iš aukšto į „kioskininkus“ buvo kažkiek juntamas visų studijų metu, bet – bent jau mane – nelabai žeidė, nes pats studijų laikas, „socialinis bendravimas“, Vilnius, Saulėtekis buvo puikus metas pradėti tapti suaugusia ir profesiją įgijusia savo versija.
Tapti – tapimas – tapatumas. Profesinis tapatumas, iš esmės sudarytas iš trijų briaunų – profesinio pasirengimo, darbo ir buvimo profesinėje terpėje. Dar prieš kolegei pasidalinant trisdešimties metų amžiaus (nesinori sakyti – senumo; mintys tiems laikams išsakomos naujos, drąsios ir pasiteisinusios laike) straipsniu, šie klausimai sukosi mano sąmonėje. Taip atsitiko, kad šiuo metu dirbu, daug galvodama apie bibliotekininkystę – taip, ir po trisdešimties metų ji tebesivadina šiuo vardu. Ir bibliotekininko profesijos pavadinimas nepakito. Bibliotekų veikla pakito. Ir pačios bibliotekos. Jose atsirado įvairų kitų sričių išsilavinimą įgijusių darbuotojų – vadybininkų, informacijos technologijų, komunikacijos ir kitų specialistų. Tai gerai. Jie profesionaliai prisideda prie bibliotekų veiklos rezultatų ir jų matomumo. Šių specialistų dalis bibliotekų personalo sudėtyse didėja – tai natūralu, nes bibliotekininkystės specialistai šalyje praktiškai neberuošiami. Ir – stebuklas! – darbo rinkos prognozuoja, kad netrukus bibliotekininkai bus vieni labiausiai pageidaujamų darbuotojų (ne taip seniai bibliotekininko profesija patekdavo tarp „galimai mirštančių“). Nes („nežiūrint visų gydytojų pastangų, pacientas gyvas“ – peršasi analogija) bibliotekos vis dar egzistuoja. Sėkmingai veikia. Ir yra vienos iš dažniausiai lankomų ir palankiausiai visuomenės vertinamų kultūros įstaigų.
PO TRISDEŠIMTIES METŲ. Per 30 metų bibliotekos tapo, kai kurios ir pasivadino, nebetilpdamos į bibliotekos sąvoką, daugiafunkciais, informacijos, mokslinės ir socialinės informacijos ir komunikacijos centrais. Daug jų veikia naujuose ar renovuotuose pastatuose, turi įvairiausios įrangos, teikia įvairiausią „socialinę informaciją“, renginių spektre – ne tik filmų peržiūros ar koncertai, bet ir daugybė interaktyvių užsiėmimų, edukacijų. Ir ne tik akumuliuoja, bet ir pačios kuria įvairų turinį. Ir turi įvairią informacijos šaltinių pasiūlą. Kuriai tinkamai ir profesionaliai tvarkyti, teikti ir skleisti reikia specialių įgūdžių ir profesinio pasirengimo.
Bet, nežiūrint sektoriaus egzistavimo ir veikimo, sektoriaus įstaigoms specialistai neberengiami. Universitetai nutraukė profesinį specialistų bibliotekoms rengimą. Studijų programoms tik laikinai padėjo programų pervardinimai keliuose universitetuose. Nepateisino studentų lūkesčių. Bet ir „mano“ laikų, ir mano pačios studentai, net tie, kurie dievagojosi niekada nieko bendro ateityje su bibliotekomis neturėsiantys, dirba ar bent kurį laiką dirbo įvairiose bibliotekose. Tiesa, ne visi. Bet nemaža dalis.
„Pilki“ profesijos atstovai? Turbūt visur sutiktume ryškių ir ne tokių ryškių asmenybių. Bet pažįstu ir žinau ne vieną charizmatišką, iškalbų, kompetentingą, žavų bibliotekininką (kartu turiu omenyje ir bibliotekininkes, žinoma).
Kažkada profesorius Rimvydas Laužikas yra pasakęs (berods ir parašęs), kad profesijos (atitinkamai ir profesinių studijų) prestižą lemia ir tai, kaip atrodo profesijų atstovai, kokia jų aplinka. Po trisdešimties metų bibliotekos – šiuolaikiškos ir modernios; bibliotekininkai dalijasi profesinių ir asmeninių kelionių nuotraukomis, turi įvairiausių gebėjimų ir interesų, kuriuos sėkmingai pritaiko ir savo profesinėje veikloje (fotografija, dizainas, animacija, programavimas…).
Bet – ar įmanoma išpreparuoti bibliotekininkystę iš jos kontekstų? Šios profesijos universalumas peržengia ribas ir kontūrus? Jau prieš 30 metų įgytas išsilavinimas stebino savo universalumu. Galėjome dirbti administracinį, vadybinį darbą praktiškai bet kurioje įstaigoje. Bet – lazda turi du galus – įsivaizduojama, kad ir bibliotekoje dirbti gali „bet kas“. Taip, iš tiesų bet ką galima išmokyti atlikti kai kuriuos veiksmus ir darbus, kurių reikalauja pareigybė. Bet tada žmogus ir dirba rutininį darbą, nesuvokdamas visumos ir sistemos.
Profesijos prestižas ir bibliotekininkų savivertė – labai susiję ir labai svarbu. Ne veltui, gelbėdamiesi iš specialistų trūkumo situacijos, kaimyninių šalių bibliotekų kompetencijų centrai įtraukia į savo mokymų planus temas, skirtas bibliotekininkų savivertės didinimui ir pozityviai mąstysenai.
Tapatumas išreiškia esmę to, kas mes esame ir kaip save pristatome.
Manau, kad prie šios temos tikrai dar grįšiu.

 

Tęsiame pažintį su Lietuvos bibliotekomis

Tęsiame pažintį su Lietuvos bibliotekomis

Raimondo Urbakavičiaus nuotr. Šaltinis: „Verslo žinios“

Lietuvos bibliotekininkų draugija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, tęsia pažintį su Lietuvos viešosiomis bibliotekomis.

Šį kartą lankomės Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje.

Keliaukite kartu ir jūs!

Taline vyko jaunųjų specialistų kasmetinis susitikimas

Taline vyko jaunųjų specialistų kasmetinis susitikimas

Birželio 27–28 dienomis, Talino universiteto akademinėje bibliotekoje (Estijoje) įvyko tradicinis Baltijos šalių jaunųjų specialistų susitikimas „Baltic Meeting 2019“.

Pagrindinė susitikimo tema – „Kas yra bibliotekininkas?“ (angl. Who is a librarian?). Ir nors iš pirmo žvilgsnio toks klausimas atrodo paprastas kaip daugybos lentelė, tačiau užvirusi diskusija palietė tokias temas kaip bibliotekininkų universalumas, aukšti informacinio raštingumo įgūdžiai, profesijos prestižas ir vertinimas įvairiuose visuomenės socialiniuose sluoksniuose, bibliotekų bei bibliotekininkų ateities perspektyvos bei būtinybė keistis kartu su sparčiai modernėjančia ir atsiveriančia visuomene. Taip pat susitikimo metu dalyviai turėjo galimybę pristatyti modernias ir inovatyvias paslaugas savo šalių bibliotekose bei pasidalinti gerąja patirtimi.
Kitais metais, tradicinį Baltijos šalių jaunųjų specialistų sekcijų susitikimą organizuos kolegos iš Latvijos.

Visus jaunuosius specialistus, nestokojančius idėjų ir norinčius prisidėti prie jaunųjų bibliotekininkų bendruomenės, kviečiame rašyti LBD jaunųjų specialistų sekcijos koordinatorei Dovilei Ivanovienei el. pašto adresu: lbd.jaunieji@gmail.com