2018 m. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės apibendrinimas

2018 m. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės apibendrinimas

Balandžio 23–30 dienomis jau 18-tą kartą paminėta Lietuvos bibliotekininkų draugijos inicijuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet buvo Kartu mes kuriame ateitį.

Nacionalinę savaitę globojo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, rėmė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Bibliotekų savaitės renginiai vyko visos šalies apskričių ir savivaldybių viešosiose, specialiosiose, mokyklų ir aukštųjų mokyklų bibliotekose, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Sparčiai tobulėjančios technologijos, demografiniai pokyčiai, nauji socialiniai ir ekonominiai reiškiniai, stiprėjantys globalizacijos procesai keičia nusistovėjusius bibliotekų veiklos principus ir kelia naujų profesinių iššūkių. Kokios bibliotekos bus po 5, 10 ar 15 metų? Kokių specialistų, gebėjimų ir kompetencijų reikės? Kokie skaitytojai ateis į bibliotekas? Kokiomis priemonėmis įveiksime pasitaikančias kliūtis?
Nacionalinės bibliotekų savaitės metu bibliotekose buvo organizuota daugiau kaip 1900 renginių, kuriuose apsilankė virš 44 tūkst. įvairaus amžiaus, socialinės padėties, skirtingų interesų žmonių*. Bibliotekos kvietė dalyvauti įvairiuose renginiuose. Vyko tradiciniai susitikimai su rašytojais, menininkais, visuomenės bei kultūros veikėjais. Buvo organizuojami protų mūšiai, knygų mugės, rytmečiai, naktinėjimai, akcijos, informacinių technologijų dienos, orientavimosi žaidimai, pristatyti užsienio kalbų mokymosi centrai, naujos erdvės, bibliotekos, organizuojamos dienos su knyga, konferencijos, vaikams demonstruojama „knygos gimimas“, diskutuojama kaip technologijos keičia gyvenimą ir kaip jos paveiks mūsų bendravimą, darbą, laisvalaikį, mokymąsi ateityje. Vyko daugybė edukacinių užsiėmimų įvairiomis temomis. O kai kur netgi atidarytos naujos bibliotekos. Įvairiapusė veikla vykdyta ne tik bibliotekose, bet ir viešosiose, kartais skaitymui netradicinėse erdvėse. Daugiausia renginių suorganizavo Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Šalčininkų rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Tradiciškai, atidarant Bibliotekų savaitę, balandžio 23-ąją Kultūros ministerijos premijomis apdovanoti geriausi šalies bibliotekininkai (2017 m. geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės informacijos duomenų skyriaus vadovei dr. Žibutei Petrauskienei, geriausio bibliotekos vadovo vardas suteiktas Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovei dr. Linai Šarlauskienei, geriausio jaunojo bibliotekininko vardas suteiktas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovei Ingai Mitunevičiūtei).
18-osios Nacionalinės bibliotekų savaitės akcentu tapo tarptautinė konferencija „Kartu mes kuriame ateitį“ Lietuvos Respublikos Seime. Joje dalyvavo daugiau kaip 228 dalyviai iš Lietuvos bibliotekų. Pranešėjai iš IFLA (Tarptautinės bibliotekų ir bibliotekinių organizacijų federacijos), Latvijos, Estijos, Lietuvos perskaitė 8 pranešimus. Pranešimams temos pasirinktos pagal kovo 19 d. IFLA paskelbtą „Globalios vizijos“ ataskaitos reziumė – 10 svarbiausių dalykų ir 10 galimybių, kuriuos susitikimų, diskusijų metu išgrynino viso pasaulio bibliotekininkai. Nes būtent jie turės esminės reikšmės mūsų pastangoms ateityje vienijant bibliotekų sritį bendriems iššūkiams įveikti.
*Duomenis pateikė ne visos Lietuvos bibliotekos

Tarptautinė konferencija įkvepianti tobulėti

Tarptautinė konferencija įkvepianti tobulėti

Lietuvos delegacija IFLA 2016

Mokymasis visą gyvenimą yra neatsiejama bibliotekos dalis, tad labai svarbu, kad biblioteka būtų ta erdvė, kuri skatintų tobulėti ir eiti pirmyn. Birželio 8 dieną apie tai diskutuota Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje vyko Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos organizuojama tarptautinė patirties dalijimosi konferencija „Mokydami kitus, tobulėjame patys“.

Įvykusios konferencijos tikslas – dalintis sėkmingomis patirtimis suaugusiųjų švietimo srityje, paskatinti kitas bibliotekas dalyvauti įvairiose programose, tarptautiniuose projektuose bei pristatyti Erasmus+ projekto „Andragogika: nuotolinė mokymosi sistema bibliotekų specialistams“  metu sukurtą nuotolinę mokymosi sistemą.

Tarptautinėje konferencijoje pranešėjų iš 4 šalių patirtis

Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš Suomijos, Ukrainos, Latvijos bei Lietuvos. Pranešėjai dalinosi savo patirtimi, idėjomis, vertingais patarimais, pristatė įgyvendintus projektus.

Konferenciją pradėjo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laura Juchnevič bei Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, kurios pasveikino susirinkusius dalyvius.

Pirmojoje pranešimų sesijoje konferencijos svečiams buvo pristatytas Erasmus+ projektas „Andragogy: Virtual Learning Environment for Librarians“. Konferencijos dalyviai buvo supažindinami su projekto tikslais, pagrindinėmis užduotimis, įgyvendinimo procesu, daug dėmesio skirta projekto metu sukurtai nuotolinei mokymosi sistemai. Taip pat konferencijos svečiai galėjo sužinoti apie balandžio mėnesį vykusius sistemos mokymus Pazardžike, Bulgarijoje. Mokymai suteikė galimybę bibliotekų atstovams iš Lietuvos, Latvijos bei Bulgarijos įsigilinti į sistemą, ją patiems išbandyti ir teikti savo siūlymus.

Antroji pranešimų sesija prasidėjo Pelči rajono bibliotekos (Latvija) direktorės bei Latvijos bibliotekininkų draugijos Tarybos narės Dianos Girvaites pranešimu apie bibliotekoje organizuotus ispanų kalbos kursus suaugusiems. Pranešėja pasidalino savo patirtimi vykdant ERASMUS+ finansuojamą savanorystės projektą (European Voluntary Service), kurio metu bibliotekoje savanoriavo mergina iš Gruzijos ir vaikinas iš Ispanijos.

Su savanorių pagalba buvo vykdomos ispanų bei anglų kalbos pamokos bibliotekos bendruomenei. Kaip pati D. Girvaite teigė, vykdant tokius projektus galima įgyti neįkainojamos patirties, kuri pravečia ateityje, tačiau tai ir didžiulė atsakomybė, projektas reikalauja daug kantrybės, darbo ir atkaklumo. Nepaisant to, pranešėja nei nedvejodama rekomendavo susirinkusiems dalyviams nebijoti iššūkių ir esant galimybei dalyvauti tokiuose projektuose.

Kitą pranešimą pristatė viešnia iš Suomijos Turkų moterų centro direktorė, projekto „Creadream Forum in Library“ koordinatorė Raija Alalipasti. Pranešėja pristatė naujas visuomenės motyvavimo galimybes bibliotekoje bei pasidalino įvairiomis idėjomis ir įžvalgomis. Kaip pati R. Alalipasti teigė, Suomijoje didžioji dauguma lankytojų į biblioteką ateina ne pasiskolinti knygų, o dalyvauti bibliotekos organizuojamoje veikloje. Jie noriai įsitraukia į įvairius projektus, o platus ir kokybiškas renginių pasirinkimas motyvuoja juos aktyviai dalyvauti, tad tik nuo bibliotekininkų priklauso, kaip aktyviai bendruomenės nariai dirbs kartu su biblioteka.

Antroji viešnia iš Suomijos Abo universiteto doktorantė, edukatorė Anu Ojaranta pristatė švietimo galimybes Suomijos bibliotekose. Išsamus pranešimas suteikė galimybę susipažinti su priemonėmis kurios yra naudojamos tiek suaugusiųjų, tiek vaikų edukacijoje. Pranešėja pristatė projektus bei iniciatyvas, kurias įgyvendina Suomijos bibliotekos, dalinosi savo asmenine patirtimi.

Konferenciją užbaigė pranešėjos iš Ukrainos – Socialinių mokslų daktarė, Ukrainos nacionalinės V. I. Vernadskio bibliotekos Pilietinės analizės skyriaus vyresnioji tyrėja, Kijevo nacionalinio kultūros ir meno universiteto Informacijos, bibliotekininkystės ir archyvistikos skyriaus vadovė Tetiana Hranchak ir socialinių mokslų daktarė, profesorė, Nacionalinės akademijos Kultūros ir meno specialistų vadybos Socialinės komunikacijos ir Bibliotekininkystės padalinio vadovė Vira Zagumena. Pranešėjos pristatė ugdymo galimybes virtualiose mokymosi sistemose. Supažindino kokios sistemos naudojamos Ukrainoje, kas pasiteisino, kiek vartotojų buvo įtraukiama ir su kokiomis problemomis įgyvendinant projektus buvo susiduriama.

Konferencijos pranešimai buvo įkvepiantys ir skatinantys veikti. Tiek konferencijos dalyviai, tiek pranešėjai noriai dalinosi savo patirtimi ir patarimais.

Nuotolinė mokymosi sistema

Maloniai kviečiame registruotis ir prisijungti prie virtualios mokymosi sistemos ir studijuoti joje esančias programas. Virtualioje mokymosi sistemoje susipažinsite su tyrėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Bulgarijos parengta medžiaga bei sukaupta ilgamete patirtimi suaugusiųjų švietimo srityje.

Mokymų programoje galite mokytis keturias temas: suaugusiųjų  mokymo  ir mokymosi metodai, mokymų  programos  rengimo  principai, efektyvi  komunikacija, ir darbas su tikslinės  auditorijos. Naudojantis sistema galite susipažinti ir atlikti praktines užduotis, kurios siejasi su nagrinėjama tema, sužinoti dar negirdėtų faktų apie konkrečius temos aspektus. Papildomoms temos studijoms skyriaus pabaigoje pateikiamos naudingos literatūros sąrašai.

Įsisavinę teorines žinias ir susipažinę su praktiniais pavyzdžiais galite pasitikrinti, ką išmokote ir spręsti testus pagal pasirinktą temą arba programą, gauti atitinkamus pažymėjimus.

Taip pat siūlome aktyviai dalyvauti forume, teikti pasiūlymus bei pastabas, užduoti klausimus Jums aktualiomis temomis. Rekomenduojame dalintis turimomis švietimo praktikomis ir metodais, diskutuoti apie suaugusių mokymo metodus, mokymosi programų formavimo principus, efektyvios komunikacijos formas ir darbo su skirtingomis suinteresuotųjų grupėmis privalumus ir problematika.

„Mokydami kitus, tobulėjame patys“, todėl andragogikos mokymosi programa sudarys sąlygas tobulinti žinias nepaisant laiko, ekonominių ir vietos apribojimų, dalintis specialistų suaugusių mokymų veiklos patirtimi, bendrauti su andragogais iš kitų miestų ir šalių, padėti vieni kitiems mokymosi procese.

Parengė:
Greta Bacevičiūtė ir Toma Katinaitė

18-osios Vilniaus knygų mugės tema: Lietuviški ženklai pasaulyje

18-osios Vilniaus knygų mugės tema: Lietuviški ženklai pasaulyje

18-osios Vilniaus knygų mugės tema: Lietuviški ženklai pasaulyje.

Kaip ir kiekvienais metais, Vilniaus knygų mugė lankytojams pasiūlys plačią kultūrinę programą, kuri per keturias dienas pristatys 400 įvairaus žanro renginių. Čia kaip ir kasmet ne tik susitiks skaitytojai bei rašytojai, bet erdvės turės muzika, diskusijos, meno parodos, veiks ir Bibliotekų erdvė.

Pirmoji Vilniaus mugės diena (vasario 23-oji) – tradiciškai Bičiulių diena. Bibliotekininkai galės lankytis nemokamai.
Nepamirškite darbuotojų pažymėjimų

82-oji IFLA generalinė konferencija: įspūdžiai ir patirtys

82-oji IFLA generalinė konferencija: įspūdžiai ir patirtys

Lietuvos delegacija IFLA 2016

Rugpjūčio 13–19 dienomis Kolambuse, Ohajo valstijoje (JAV), įvyko 82-oji Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja, kurios tema „Ryšiai. Bendradarbiavimas. Bendruomenė“ (angl. Connections. Collaboration. Community). 

Lietuvos bibliotekininkų draugijai (LBD) konferencijoje atstovavo pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir vicepirmininkė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Asta Naudžiūnienė, kurios drauge su 19 bibliotekų atstovų sudarė gausią Lietuvos delegaciją. LBD atstovių dalyvavimą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija.

LBD Tarybos nariai (iš kairės): Alma Masevičienė, vicepirmininkė Asta Naudžiūnienė,pirmininkė Alina Jaskūnienė, vicepirmininkas Petras Zurlys

IFLA Generalinis sekretorius G. Leitneris pabrėžė, kad IFLA turi stiprinti ryšį su nacionalinėmis asociacijomis ir nacionalinėmis bibliotekomis, ir kad ši konferencija yra istorinė, nes būtent čia, Kolambuse, šis procesas prasideda. Jo manymu, „IFLA turi būti ne tokia centralizuota, labiau dirbti regionams, stiprindama jų veiklą ir įtraukdama kuo daugiau žmonių“. Todėl artimiausiu metu planuojami net šeši regioniniai susitikimai su nacionalinių asociacijų lyderiais, kuriuose vyks diskusijos, o apibendrinus rezultatus bus parengtas naujas dokumentas – pasaulinė bibliotekų vizija (angl. Global Vision), kurią įgyvendinti galės tik stiprus, susitelkęs, bendradarbiaujantis bibliotekų tinklas. Konferencijoje buvo svarstyta galimybė sukurti pasaulinį visų tipų bibliotekų žemėlapį (angl. World Library MAP), kuriame būtų surinkta ir pateikta naudinga informacija, atskleidžianti bibliotekų, kaip bendruomenės edukatorių technologijų naudojimo ir informacijos paieškos srityse, svarbą. Žemėlapis būtų naudojamas kaip efektyvi bibliotekų atstovavimo priemonė, leidžianti daryti įtaką valdžios atstovų sprendimams dėl lėšų skyrimo ir bibliotekų įtraukimo į svarbius ekonominius procesus.

Su Baltijos šalių atstovais (iš kairės): LBD vicepirmininkė A. Naudžiūnienė, Latvijos bibliotekininkų draugijos prezidentė K. Paberza, LBD pirmininkė A. Jaskūnienė, Estijos bibliotekininkų draugijos pirmininkė K. Riisalu, LBD vicepirmininkas P.Zurlys

IFLA Generalinis sekretorius G. Leitneris pabrėžė, kad IFLA turi stiprinti ryšį su nacionalinėmis asociacijomis ir nacionalinėmis bibliotekomis, ir kad ši konferencija yra istorinė, nes būtent čia, Kolambuse, šis procesas prasideda. Jo manymu, „IFLA turi būti ne tokia centralizuota, labiau dirbti regionams, stiprindama jų veiklą ir įtraukdama kuo daugiau žmonių“. Todėl artimiausiu metu planuojami net šeši regioniniai susitikimai su nacionalinių asociacijų lyderiais, kuriuose vyks diskusijos, o apibendrinus rezultatus bus parengtas naujas dokumentas – pasaulinė bibliotekų vizija (angl. Global Vision), kurią įgyvendinti galės tik stiprus, susitelkęs, bendradarbiaujantis bibliotekų tinklas. Konferencijoje buvo svarstyta galimybė sukurti pasaulinį visų tipų bibliotekų žemėlapį (angl. World Library MAP), kuriame būtų surinkta ir pateikta naudinga informacija, atskleidžianti bibliotekų, kaip bendruomenės edukatorių technologijų naudojimo ir informacijos paieškos srityse, svarbą. Žemėlapis būtų naudojamas kaip efektyvi bibliotekų atstovavimo priemonė, leidžianti daryti įtaką valdžios atstovų sprendimams dėl lėšų skyrimo ir bibliotekų įtraukimo į svarbius ekonominius procesus.

Su IFLA prezidente Donna Scheeder ir Claudia Lux po IFLA Presidentės sesijos – Answering the Call to Action: How Might We Respond to the Challenges Presented in the IFLA Trend Report (SI)

82-oji IFLA generalinė konferencija ir asamblėja buvo išskirtinė dėl pristatytų dokumentų, kurie svarbūs visai bibliotekų bendruomenei. IFLA prezidentės Donnos Scheeder sesijoje didžiausias dėmesys buvo skirtas IFLA pranešimui apie tendencijas. 2013 m. IFLA paskelbė pranešimą apie tendencijas (angl. IFLA Trend Report), kuriame buvo apibrėžtos penkios svarbiausios kryptys, formuojančios pasaulio informacinę aplinką. Po to šis dokumentas buvo apsvarstytas visuose žemynuose, išverstas į 14 pasaulio kalbų (taip pat ir lietuvių – skelbiama LBD svetainėje. 82-ojoje IFLA generalinėje konferencijoje paskelbtas atnaujintas pranešimas apie tendencijas (angl. IFLA Trend Report 2016 Update).

Kitame IFLA konferencijoje pristatytame dokumente Tęstinio profesinio mokymo gairės: principai ir geroji praktika (angl. IFLA Guidelines for Continuing Professional Development: Principles and Best Practices) pažymima, kad „bibliotekų veiklos ir informacijos paslaugų kokybė ir veiksmingumas priklauso nuo personalo kompetencijos. Nuolat kintantys visuomenės poreikiai, tobulėjančios technologijos ir profesinių žinių gausėjimas skatina bibliotekininkus ir kitus informacijos specialistus plėsti turimas žinias, nuolat atnaujinti įgūdžius“.

Konferencijos metu paskelbti ir EIFL (Electronic Information for Libraries) įsteigto „Viešųjų bibliotekų inovacijų“ apdovanojimo konkurso nugalėtojai. Tarp keturių bibliotekų iš Afrikos, Europos ir Karibų regiono už sėkmingai įgyvendintą jaunimui skirtą projektą „Atrask save 3D mieste“, ugdantį profesinę motyvaciją, kūrybiškumą, teikiantį profesinio orientavimo IRT specialybėms paslaugą, įvertinta Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.

Kaip ir kasmet konferencijoje vyko tradiciniai renginiai – naujųjų technologijų ir paslaugų paroda ir stendinių pranešimų sesija, kurioje didžiulio susidomėjimo sulaukė net penki Lietuvos bibliotekas ir jų paslaugas, projektus pristatantys plakatai: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Lietuvos aklųjų ir trijų viešųjų bibliotekų – Kauno apskrities, Utenos A. ir M. Miškinių bei Vilniaus miesto centrinės.

Plakatų sesijoje prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos plakato

Konferencijos dalyviai apsilankė ir Kolambuso miesto viešojoje bibliotekoje, kuri neseniai atvėrė duris po rekonstrukcijos, kainavusios per 40 milijonų JAV dolerių. Biblioteka patraukia dėmesį erdvėmis, paslaugų įvairove, įdomiais architektūriniais sprendimais, savitu interjero dizainu ir paslaugiais, dėmesingais darbuotojais.

Aktyvus LBD atstovų dalyvavimas kasmet vykstančiose IFLA konferencijose ir asamblėjose sustiprina Lietuvos bibliotekininkų pozicijas ir žinomumą tarptautinėje bendruomenėje, sudaro palankias sąlygas plėtoti ryšius šioje svarbiausioje tarptautinėje organizacijoje ir prisideda prie sėkmingos draugijos veiklos. 83-oji IFLA generalinė konferencija ir asamblėja vyks Vroclavo mieste, Lenkijoje.

Parengė: Alina Jaskūnienė
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė,
Birštono viešosios bibliotekos direktorė

Asta Naudžiūnienė 
LBD pirmininkės pavaduotoja, 
Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė

 

Jaunųjų specialistų profesinė kelionė

Jaunųjų specialistų profesinė kelionė

Penkios dienos įspūdžių ir nuostabaus laiko kartu – taip profesinę kelionę aplankant Latvijos ir Estijos bibliotekas apibūdina 18 jos dalyvių. Birželio 6–10 dienomis įgyvendinant LBD projektą „Jaunųjų bibliotekos specialistų gerosios patirties mainai Pabaltyje“ į kelionę maršrutu Vilnius-Ryga-Sigulda-Valmiera-Pernu-Talinas-Tartu-Preili-Zarasai-Vilnius leidosi dalyviai iš nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų, specialiosios ir akademinių bibliotekų – kiekvienas vis iš kitos apimant visą Lietuvą.

Latvijos nacionalinėje bibliotekoje

Pirmoji kelionės diena prasidėjo pažintimi ir klegesiu autobuse – beveik 5 valandos kelionės iki pirmosios stotelės – Latvijos nacionalinės bibliotekos Rygoje. Kelionės dalyvius biblioteka sužavėjo dydžiu ir moderniomis erdvėmis: išradingai sukomponuotos „knygų sienos“, apžvalgos aikštelė, nuostabus vaizdas į Daugavą, didžiulė koncertų salė ir dar daug objektų, erdvių, kurios verčia akis atmerkti plačiau. Pažinę biblioteką iš vidaus ir išsiaiškinę pagrindinius procesus dalyviai susitiko su Latvijos jaunaisiais bibliotekininkų draugijos nariais ir Pirmininke Kristine Paberza. Jaunuoliai dalijosi bibliotekų ir asociacijų atstovavimo patirtimis, patarimais. Latviai daug dėmesio skiria bibliotekų įvaizdžio gerinimui, institucijų populiarinimui visuomenėje, tad tikrai turėjo kuo pasidalinti. Pasisėmę idėjų dalyviai taip pat džiaugėsi galimybe šiek tiek pažinti Rygos senamiestį – oras buvo pasakiškas.

 

 

Siguldos miesto bibliotekoje

Antrąją dieną iš karto po pusryčių dalyviai išskubėjo į Siguldos miestą. Bibliotekoje juos pasitiko nuostabiai nusiteikusios darbuotojos ir vadovė, kurios skyrė laiko priėmimui bibliotekos nedarbo valandomis. Biblioteka nedidelė, jauki, mėgstama miestelėnų. Nustebino tai, kad šioje bibliotekoje (kaip ir kitose Latvijos bibliotekose) itin populiarios lietuvių autorių Vytauto V. Landsbergio, Kęstučio Kasparavičiaus, Jurgos Sakalauskaitės knygos verstos į latvių kalbą. Keliautojai susipažino su miesto simbolio – lazdos – istorija, aplankė vieną Siguldos pilių. Visur juos lydėjo ir bibliotekos darbuotojos, kurios nesiliovė dalintis nuotaikingomis istorijomis.

Valmieros jungtinėje bibliotekoje

Tą pačią dieną aplankyta Valmieros miesto biblioteka jungia viešąją ir akademinę bibliotekas po vienu stogu – tai itin patogu lankytojams, taupomi kaštai. Vieną linksmiausių popiečių dalyviai praleido bibliotekos jaunimo erdvėje, kur jaunieji savanoriai žaidžia, kuria ir mielai įsitraukia į visas bibliotekos veiklas. Lietuvos bibliotekininkus labai džiugiai nuteikė galimybė pažaisti žaidimų konsole „Xbox“, išbandyti virtualios realybės akinius – juokas skambėjo visoje bibliotekoje.

Talino centrinėje bibliotekoje

Trečiąją dieną dalyviai aplankė Pernu mokyklos biblioteką ir toliau tęsė kelionę į Taliną. Talino centrinėje bibliotekoje jaunieji specialistai diskutavo apie elektroninės knygos reikšmę bibliotekai, siūlomus elektroninių knygų katalogus, lygino šalių patirtis. Biblioteka turi autobusą – mobiliąją biblioteką, kuris nustatytomis dienomis vyksta tam tikru maršrutu, stoja numatytose stotelėse. Vartotojas gali pasiimti užsisakytas knygas, grąžinti paimtas.

Estijos nacionalinėje bibliotekoje

Estijos nacionalinė biblioteka – išskirtinio dizaino pastatas, tarsi dolomitinė pilis, su didžiulėmis erdvėmis vartotojams. Pastatas – šešių aukštų, tad viskam apžiūrėti reikia nemažai laiko. Susipažinę su bibliotekos erdvėmis dalyviai susitiko su Estijos jaunųjų specialistų klubo ir Estijos bibliotekininkų draugijos nariais. Užvirė labai įdomi diskusija bibliotekų ir verslo sektoriaus partnerystės tema. Ar partnerystė gali būti nepatogi? Socialiai nepriimtina? Kaip pritraukti verslo partnerius kai manai, kad nieko negali pasiūlyti mainais? – dalyviai dalijosi atsakymais ir patarimais. Nors Talinas pasitiko lietumi ir vėju, tačiau keliautojai visgi nepraleido progos trumpai pasižvalgyti po miestą.

Tartu mieste

Ketvirtąją dieną dalyviai praleido Tartu mieste. Nuostabiai kompaktiškas, spalvingas, nedidelis miestas sužavėjo visus. Dalyviai lankėsi Tartu universiteto bibliotekoje, kuri vasarą ketina atsinaujinti. Viename iš universiteto fakultetų jaunieji bibliotekininkai susitiko su ką tik bibliotekininkystės studijas baigusia mergina, kuri tiesiog tryško entuziazmu kuo greičiau pradėti dirbti bibliotekoje. Jaunuoliai apsikeiti studijų patirtimis, aptarė bibliotekų sistemą skirtingose šalyse, lūkesčius ir iššūkius. Ne vienerius metus dirbantys bibliotekoje lietuviai davė nuoširdžių patarimų ir kvietė neprarasti energijos. Dalyviai lankėsi ir Tartu miesto bibliotekoje – pabendravo su specialistais, susipažino su veiklomis ir infrastruktūra.

Preili miesto bibliotekoje

Paskutinę dieną laukė ilga kelionė namo aplankant Preili (Latvija) ir Zarasų bibliotekas. Nors laiko veiklų pažinimui nebuvo daug, tačiau dalyviai išnaudojo kiekvieną minutę.

Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje

Dalyviai iš viso nuvažiavo daugiau nei 1300 km ir nemažai laiko praleido autobuse, tačiau turiningai išnaudojo kiekvieną minutę – nuolat diskutavo, žaidė žaidimus, dalijosi idėjomis ir patirtimi. Kelionė ir buvimas kartu leido suprasti dalijimosi reikšmę bibliotekų sektoriuje, bendradarbiavimą ir ryšių palaikymo svarbą. Didžioji dalis keliautojų įvardijo, kad tikrai ras ką pritaikyti savo profesinėje veikloje ir mielai dalyvautų panašiose kvalifikacijos veiklose ateityje.

Šis, jau trečiasis, jaunųjų specialistų kvalifikacijos tobulinimo projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos. Projekto vadovė – Alma Masevičienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorės pavaduotoja.

Ačiū visiems prisidėjusiems ir palaikiusiems!