Projektas „Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) dalyvavimas 80-oje IFLA generalinėje konferencijoje“

Projektas „Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) dalyvavimas 80-oje IFLA generalinėje konferencijoje“

80- oje IFLA Generalinėje  konferencijoje ir asamblėjoje (toliau – IFLA konferencija)  Lione (Prancūzija) pagal Lietuvos bibliotekininkų draugijos (toliau – LBD)  vykdytą projektą, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos (sutarties nr.  LKT/S(5,20) DKT- 2) dalyvavo:

  • Irena Krivienė, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė,
  • Elona Varnauskienė, LBD tarybos narė, Vilniaus universiteto bibliotekos Informacijos paslaugų centro vedėja,
  • Sandra Jablonskienė, LBD tarybos narė, Šilutės rajono savivaldybės  F. Bajoraičio bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė,
  • Jolita Steponaitienė, LBD tarybos narė, pirmininkės pavaduotoja, Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė.

IFLA konferencija– tai didžiausias metinis tarptautinis bibliotekinių asociacijų  renginys, kuriame susipažįstama su naujausiomis tendencijomis informacinių bibliotekinių technologijų srityje, naujais vadybos modeliais, „gerosiomis praktikomis“ ir patirtimi, iniciatyvomis, susijusiomis su bibliotekų svarbos stiprinimu ir aktualinimu kuriant žinių visuomenę. Šiandienos iššūkis –bibliotekoms tapti mediatoriumi tarp visuomenės ir modernių technologijų bei skaitmeninių paslaugų. Tai apibrėžta 79 – ojoje IFLA konferencijoje Singapūre paskelbtose IFLA kryptyse (IFLA trend report) [1].

80-osios IFLA konferencijos metu įvyko daugiau kaip 200 sesijų, tarp jų plenariniai posėdžiai bei specializuotos sesijos, skirtos asociacijų veiklos tobulinimui, įvairių tipų bibliotekų (nacionalinių, parlamentinių, viešųjų, akademinių, specialiųjų) veiklai ir pokyčiams jose aptarti, naujoms iniciatyvoms ir vykdomiems projektams pristatyti. Pranešimus skaitė atstovai iš įvairių pasaulio šalių. Juose  aptarti su įvairiapuse bibliotekų veikla susiję iššūkiai ir aktualūs klausimai: bibliotekų politikos ir strateginių nuostatų formavimas, naujų idėjų ir inovacijų generavimas, atstovavimo ypatumai ir privalumai, vartotojams skirtos paslaugos ir prieigos galimybės [2]. Dalyvavimas tokio lygio ir apimties renginyje, formaliuose ir neformaliuose susitikimuose leidžia pristatyti LBD, Lietuvos bibliotekų veiklą, susipažinti su kitų šalių bibliotekų veikla, inovacijomis, identifikuoti darbo tapatumus ir skirtumus, skatina bibliotekų tarptautinį bendradarbiavimą, didina Lietuvos bibliotekų matomumą pasaulyje, padeda skleisti gerąją bibliotekų patirtį, sėkmingai tobulinti, stiprinti ir plėtoti Lietuvos bibliotekininkystę, pritaikant tarptautinę patirtį. Konferencijos metu taip pat dalyvavome susitikimuose su IFLA vadovais.  Generalinėje asamblėjoje išklausėme IFLA prezidentės Sinikka Sipilä, generalinės sekretorės Jenefer Nicolson, revizijos komisijos ataskaitas. LBD pirmininkės pavaduotoja  Jolita Steponaitienė dalyvavo balsavime, priimant svarbius IFLA tolesnei veiklai sprendimus. LBD, kaip nacionalinė asociacija, turi balsavimo teisę ir net 10 balsų.

Įgyvendinant projektą „Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) dalyvavimas 80-oje IFLA generalinėje konferencijoje“,  konferencijoje dalyvavo LBD nariai, aktyviai prisidedantys prie draugijos veiklos organizavimo ir bibliotekinės  bendruomenės vienijime, renginių organizavimo, tarptautinio bendradarbiavimo, draugijos atstovavimo. Tai atstovai iš skirtingų tipų bibliotekų – nacionalinės,  valstybinės reikšmės ir universitetinės, bei savivaldybių viešosios, todėl visų specialieji interesai buvo skirtingi, o patirtys labai įvairios. Atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikinis technologinis, kultūrinis kontekstas sukuria ypatingas aplinkas konferencijos sekcijose, pranešimuose buvo skiriama daug dėmesio bibliotekų padėčiai įvertinti.  Šių dienų kontekste visi esame skaitmeninio turinio kūrėjai. Jo apimtys milžiniškos, todėl jį išsaugoti ir padaryti prieinamu visiems yra sunkus procesų suvaldymo darbas. Todėl turi būti parinkti aiškūs objektų atrankos kriterijai, kurie suformuojami stebint įvykius, pasiekiant turinį per atviros prieigos svetaines ir socialinę žiniasklaidą. Bibliotekinei praktikai šiandien labai svarbūs formatų, metaduomenų kiekvienam ištekliui, išteklių ir procesų metaduomenims redaguoti ir pildyti, redagavimo politikos (pvz.: naudojant tagus arba komentarus) pasirinkimo klausimai. Bibliotekų kuriami metaduomenys turi būti patrauklūs savo unikaliu turiniu:  informacijos išsamumu, sutelktumu, aiškia struktūra, nuorodų tinklais, entiteto (savasties) identifikatoriais. Ateities bibliotekose neišvengiamas bendradarbiavimas ir eksperimentavimas – kooperuotas metaduomenų kūrimas, bendri katalogai ir portalai. Jau dabar pastebimi tokie procesai kaip besiskiriančių  turiniu ir formomis informacinių poreikių, kitokių, besitransformuojančių, socialinių grupių poreikių atsiradimas. Tai sąlygoja naujų žinių jų identifikavimui  ir tų poreikių tenkinimui įgijimo būtinumą. Neišvengiama žinių ir įvairių resursų sąveika bibliotekoms tampant tarpininku, užtikrinančiu  informacijos kokybę.

IFLA konferencijos metu priimta Liono deklaracija dėl teisės į informaciją ir plėtrą (Lyon Declarationon Access to Information and Development). Šios deklaracijos tikslas – patvirtinti įsipareigojimus, įtvirtintus  2015 m. Jungtinių tautų Tvaraus vystymosi tikslų programoje, siekiant užtikrinti kiekvieno žmogaus teisę į naudojimąsi ir dalijimąsi informacija, kuri yra būtina skatinant tvarų vystymąsi ir atstovaujant demokratinėms visuomenėms [3]. Šiai deklaracijai pritaria ir Lietuvos bibliotekininkų draugija.

Kaip vertingą dalyvavimo IFLA konferencijoje patirtį būtina išskirti dalyvavimą sesijose, kuriose buvo skaitomi pranešimai, nagrinėjamos temos, orientuotos į akademinių bibliotekų veiklų tobulinimą, vartotojams teikiamų paslaugų, susijusią su virtualių mokymų organizavimu, plėtrą. Įvairių šalių bibliotekininkai, dėstytojai pristatė savo šalių (universitetų, viešųjų bibliotekų) patirtį, taikant MOOC (Massive Open Online Courses) – visiems prieinamus skirtingų programų mokymų internete kursus. Bibliotekinių paslaugų viešinimo srityje vertingi pranešimai ir sektinos patirtys apie informacijos specialistų, bibliografų, bibliotekininkų  kompetencijų, žinių svarbą suteikiant kokybišką informaciją vartotojams, taikant skirtingus pateikimo būdus skirtingoms vartotojų grupėms, naudojant šiuolaikinių technologijų, socialinių tinklų galimybes – informavimas Facebook pagalba ir pan., bibliotekų partnerystę žinių visuomenės kūrime. (Pvz.: bibliografinių duomenų bazės, kurioje pateikiami duomenys apie įvairiais laikotarpiais įvairiose šalyse cenzūros uždraustus leidinius. Projektą, kurio įgyvendinimas susijęs su šios bazės kūrimu, koordinuoja Oslo (Norvegija) nacionalinė biblioteka. Pirmajame etape įtraukta 30 šalių (tarp jų ir Lietuva) [4]. Šių dienų aktualija – atvira prieiga. Todėl buvo  įdomios, nemažai minčių diskusijoms sukėlė sesijos, skirtos atviros prieigos idėjų sklaidai, informacijos išteklių, esančių viešai prieinamuose ištekliuose, vietai bendroje bibliotekų kolekcijų plėtros politikoje, tų išteklių įtraukimui į bibliotekų  informacines sistemas ir t.t. Kelioms sesijoms, kurios irgi buvo skirtos akademinių bibliotekų veiklų aspektams nagrinėti, buvo pasirinktas world cafe formatas. „Gyvos“ diskusijos ir betarpiškas bendravimas buvo naudingas užmezgant pažintis su kolegomis, pasikeičiant  kontaktais tam, kad ateityje tam tikrus klausimus galima būtų aptarti elektroniniu paštu, keistis patirtimis ir nuomonėmis.

Ne tik specialiuosius lankytojų poreikius tenkinančioms, bet ir  kitoms bibliotekoms, visada buvo naudinga sužinoti kaip tenkinti poreikius lankytojų, kurie dėl negalios susiduria su ekonomine nelygybe, neraštingumu, kultūrine izoliacija ir diskriminacija švietimo srityje, užimtumo problemomis. Šiuolaikinės bibliotekos atlieka skatinamąjį vaidmenį neįgaliųjų gyvenime, padėdamos jiems visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tradiciškai viešųjų bibliotekų specialistai dalinosi darbo su  jaunimu, paaugliais, vaikais patirtimi, užtikrinant jų kūrybinę ir saviraiškos laisvę. Šioje konferencijoje pirmą kartą atkreiptas dėmesys į bibliotekų patirtis, tenkinant imigrantų ir emigrantų poreikius, skatinant jų integraciją į vietos bendruomenes.

Gerųjų patirčių sklaidai  ir „idėjų mugei“ svarbi plakatų sesija (Poster secion), kurioje bibliotekos, bibliotekinės asociacijos turi galimybę savo projektus, veiklą, idėjas pristatyti ne pranešimu, o tiesiogiai bendraujant su besidominčiais, dalinant skrajutes, dovanėles, atributiką. Būtent čia ir užsimezga kontaktai, gimsta bendrų projektų  idėjos. Šia galimybe dar labai mažai naudojasi Lietuvos bibliotekos, bet ateičiai planų yra (pristatyti LBD veiklą ir projektus, bendradarbiavimą, todėl burs bibliotekas šios – Lietuvos bibliotekų atstovavimo IFLA konferencijoje idėjos realizavimui).

Konferencijos metu veikė tarptautinė paroda. Jos organizatoriai kvietė apsilankyti ekspozicijose, kuriose savo paslaugas ir produkciją pristatė daugiau kaip 100 įmonių, organizacijų bei švietimo įstaigų – jos pristatė naujas skaitmeninimo, dokumentų apsaugos (pvz. popieriaus nurūgštinimo) technologijas, leidybinius projektus, informacinius portalus.

Neišdildomus įspūdžius paliko aplankytos Liono bibliotekos. Ekskursijų metu buvo galima susipažinti su bibliotekų sistema, atskirų bibliotekų veiklos organizavimo procesais, paslaugomis, inovacijomis, vartotojų aptarnavimo principais, kultūra ir pan. Bibliotekos žavėjo ne tik šiuolaikišku interjeru, bet ir senų pastatų pritaikymu naujiems poreikiams, skirtingo amžiaus bei poreikių lankytojams pritaikytomis erdvėmis – rimtam darbui, muzikos, meno mylėtojams, senjorams ar tėvams su mažais vaikais.

IFLA konferencija – tai vieta, kur sutinki senai pažįstamus kolegas, susirandi naujų draugų. Ypatingai malonu buvo sutikti Klaudiją Liuks. Ji 2010 metais buvo IFLA vykdyto projekto „Bibliotekų asociacijų stiprinimo“ (Building Strong Library Associations) LBD kuratorė ir Lietuvos bibliotekininkus mokė bibliotekų atstovavimo. Su K.Liuks pasidžiaugėme LBD pasiekimais atstovaujant mūsų bendruomenę – 2014 metais pasiekta puikių rezultatų – priimtas sprendimas kultūros darbuotojams padidinti atlyginimus 2,0 koeficientais, o LBD inicijuotą akciją „Neužmirštuolės“ Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjunga paskelbė metų bronziniu projektu, atkreipusiu valdžios atstovų dėmesį į bibliotekininkų situaciją netradicinio protesto priemonėmis.

 

Susitikimas su Klaudija Liuks

Su Lenkijos nacionalinės bibliotekos dir. pavaduotoja Katarzyna Slatska aptarėme Lietuvos bibliotekų bendradarbiavimą kuriant bendrą Lietuvos ir Lenkijos vietovardžių duomenų bazę. Tęsiant profesinį bendradarbiavimą su Šv. Andriaus universiteto (Jungtinė Karalystė) bibliotekos senųjų knygų specialistu Darylu Grynu, IFLA Retų knygų ir rankraščių sekcijos nariu, buvome pakviesti dalyvauti sekcijos posėdyje ir susipažinti su jos ateities planais įtraukti ir naujuosius rankraščius į apsaugos ir sklaidos projektus.

Apibendrinimui galima būtų pateikti kelis pastebėjimus:

  • dalyvavimas IFLA konferencijoje suteikė galimybę pamatyti labai platų problemų, susijusių su bibliotekų raida ir perspektyva skirtingose šalyse bei pasauliniame kontekste, spektrą;
  • tai galimybė įvertinti savo bibliotekos situaciją platesniame kontekste,
  • tai galimybė išgirsti kolegų patirtis sprendžiant aktualias problemas, pasidalinti patirtimi;
  • tai galimybė rasti naujus (kartais netikėtus) partnerius projektams ir bendradarbiavimui. 

[1] Plačiau apie IFLA kryptis: http://trends.ifla.org/insights-document

[3] Plačiau apie Liono deklaraciją http://www.lyondeclaration.org/

[4] Daugiau informacijos apie šią duomenų bazę galima rasti internete: http://www.beaconforfreedom.org/

Liono deklaracija dėl teisės į informaciją ir vystymąsi

Liono deklaracija dėl teisės į informaciją ir vystymąsi

2014 m. rugpjūčio mėn. Liono deklaracija parašyta anglų kalba. Pirmenybė teikiama angliškam dokumento variantui.

Jungtinės Tautos derina naują Vystymosi darbotvarkę, kuri pakeis Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Ši darbotvarkė taps orientyru visoms šalims gerinant žmonių gyvenimo sąlygas ir nustatys naujus tikslus 2016–2030 metams.

Mes, toliau pasirašiusieji, esame įsitikinę, kad visuomenės prieigos prie informacijos ir žinių gerinimas, naudojant prieinamas informacijos ir komunikacijos technologijas (IKT), palaiko darnų vystymąsi ir kelia žmonių gyvenimo lygį.

Todėl, mes raginame Jungtinių Tautų šalis nares prisiimti tarptautinį įsipareigojimą naudotis Vystymosi darbotvarke nuo 2015 m. siekiant užtikrinti, kad kiekvienas galėtų gauti, suprasti, naudotis ir dalytis informacija, kuri yra būtina skatinant darnų vystymąsi ir demokratines visuomenes.

Principai

Darnus vystymasis užtikrina ilgalaikį socialinį ir ekonominį klestėjimą ir žmonių gerovę visame pasaulyje. Esminė sąlyga, norint to pasiekti, – vyriausybių ir parlamentų narių, vietos valdžios institucijų ir bendruomenių, pilietinės visuomenės, privataus sektoriaus ir privačių asmenų gebėjimas priimti informacija pagrįstus sprendimus. Šiomis aplinkybėmis teisė į informaciją turi pereiti į kokybiškai naują lygmenį. Prieiga prie informacijos skatina vystymąsi, suteikdama žmonėms, ypač socialiai atskirtiems ir skurstantiems, galimybes:

  • naudotis savo pilietinėmis, politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis;
  • būti ekonomiškai aktyviais, produktyviais ir inovatyviais;
  • mokytis ir taikyti naujus įgūdžius;
  • praturtinti kultūrinę tapatybę ir raišką;
  • dalyvauti priimant sprendimus ir būti aktyvios ir neabejingos pilietinės visuomenės dalimi;
  • kartu su bendruomene ieškoti vystymosi problemų sprendimų;
  • užtikrinti atskaitomybę, skaidrumą, gerą valdymą, dalyvavimą ir galių suteikimą;
  • vertinti, kaip vykdomi vieši ir privatūs įsipareigojimai siekti darnaus vystymosi.

Deklaracija

Remiantis aukšto lygio ekspertų susitikimo dėl Vystymosi darbotvarkės nuo 2015 m. išvadomis, konsultacijomis dėl Jungtinių Tautų Vystymosi programos nuo 2015 m. ir atviros darbo grupės ataskaitomis, kuriose nurodyta, kad teisė į informaciją turi lemiamą vaidmenį skatinant vystymąsi, mes, toliau pasirašiusieji, pripažįstame, kad:

1. Skurdas yra daugialypis, ir pažanga, siekiant jį panaikinti, yra susijusi su darnaus vystymosi įvairiose srityse užtikrinimu;

2. Darnus vystymasis turi užtikrinti, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, kai:

a) nelygybė mažinama suteikiant galias, ugdant ir įtraukiant į visuomenės gyvenimą socialiai atskirtų žmonių grupes, įskaitant moteris, čiabuvius, mažumas, migrantus, pabėgėlius, neįgalius asmenis, pagyvenusius žmones, vaikus ir jaunimą;

b) lyčių lygybė, kaip ir visapusiškas socialinis, ekonominis ir politinis aktyvumas, gali būti žymiai paskatinti sudarant moterims ir mergaitėms lygias ugdymo(si) galimybes;

c) orumas ir savarankiškumas gali būti skatinami visiems užtikrinant galimybę įsidarbinti ir dirbti orų darbą;

d) lygi teisė į informaciją, išraiškos laisvė, asociacijų bei susirinkimų laisvė, asmeninio gyvenimo neliečiamumas yra skatinami, ginami ir gerbiami kaip būtinos asmeninės nepriklausomybės sąlygos;

e) dalyvavimas visuomeniniame gyvenime yra užtikrinamas visiems, suteikiant galimybę patiems prisiimti atsakomybę už reikiamus pokyčius gerinant gyvenimo sąlygas.

3. Prieigos prie informacijos ir žinių gerinimas, paremtas visuotiniu raštingumu, yra esminis darnaus vystymosi ramstis. Didesnis kokybiškos informacijos ir duomenų prieinamumas ir bendruomenių dalyvavimas jas kuriant užtikrins geresnį ir skaidresnį išteklių paskirstymą.

4. Tokie informacijos tarpininkai, kaip bibliotekos, archyvai, pilietinės visuomenės organizacijos, bendruomenių lyderiai ir žiniasklaida, turi gebėjimų ir išteklių padėti vyriausybėms, institucijoms ir privatiems asmenims perduoti, sisteminti, struktūruoti ir suprasti vystymuisi reikalingus duomenis. Jie gali tai daryti:

a) teikdami informaciją apie pagrindines teises ir galimybes, viešąsias paslaugas, aplinką, sveikatos apsaugą, švietimą, darbo galimybes bei valstybės išlaidas vietinių bendruomenių ir žmonių vystymuisi remti;

b) nustatydami ir atkreipdami dėmesį į aktualias spręstinas gyventojų problemas;

c) susiedami suinteresuotas šalis, nepaisant regioninių, kultūrinių ir kitų kliūčių, kad būtų lengviau komunikuoti ir keistis vystymosi sprendimais bei juos įvertinti, siekiant didesnio poveikio;

d) išsaugodami ir suteikdami nuolatinę prieigą prie kultūros paveldo, vyriausybės veiklos dokumentų ir viešosios informacijos, koordinuojant nacionalinėms bibliotekoms ir archyvams bei kitoms viešojo paveldo institucijoms;

e) organizuodami viešuosius forumus ir suteikdami erdvę, reikalingą aktyvesniam pilietinės visuomenės dalyvavimui ir įsipareigojimams priimant sprendimus;

f) rengdami mokymus ir ugdydami gebėjimus, kurie padėtų žmonėms gauti ir suprasti informaciją bei pasinaudoti reikalingiausiomis viešosiomis paslaugomis.

5. Naudojant išplėtotą IKT infrastruktūrą galima plėsti komunikacijas, paspartinti paslaugų teikimą ir suteikti prieigą prie gyvybiškai svarbios informacijos, ypač atokiai įsikūrusioms bendruomenėms. Bibliotekos ir kiti informacijos tarpininkai gali naudoti IKT, kad sumažintų atotrūkį tarp nacionalinės politikos ir jos regioninio įgyvendinimo, siekiant užtikrinti, kad vystymosi naudą pajustų visos bendruomenės.

6. Mes, toliau pasirašiusieji, kviečiame Jungtinių Tautų šalis nares pripažinti, kad teisė į informaciją ir gebėjimai, reikalingi ja efektyviai naudotis, yra būtini darniam vystymuisi, ir užtikrinti, kad tai būtų įtvirtinta Vystymosi darbotvarkėje nuo 2015 m.:

a) pripažįstant visuomenės teisę į prieigą prie informacijos ir duomenų, kartu gerbiant teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą;

b) pripažįstant vietos valdžios institucijų, informacijos tarpininkų ir infrastruktūros, taip pat IKT bei atviro interneto, kaip įgyvendinimo priemonių, vaidmens svarbą;

c) priimant strategiją, standartus ir teisės aktus užtikrinančius nuolatinį finansavimą, informacijos integralumo, išsaugojimo ir pateikimo galimybes, kad vyriausybės galėtų teikti, o žmonės – gauti informaciją;

d) nustatant tikslus ir rodiklius, kurie leistų išmatuoti prieigos prie informacijos ir duomenų poveikį, ir pateikti kasmetines pažangos ataskaitas Vystymosi ir prieigos prie informacijos ataskaitoje (angl. Development and Access to Information (DA2I) report).

Pasirašymo instrukcijos

Visi, pritariantys Liono deklaracijoje dėl teisės į informaciją ir vystymąsi išreikštai vizijai, kviečiami prisidėti prie ją pasirašiusiųjų.

Kontaktai:

Dr. Stuart Hamilton
International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA)
PO BOX 95312
The Hague
Netherlands

Email: Stuart Hamilton or IFLA HQ


Liono deklaracija (pdf).

Lietuvos bibliotekų jaunųjų specialistų kompetencijų ugdymo stovykla

Lietuvos bibliotekų jaunųjų specialistų kompetencijų ugdymo stovykla

2014 m. rugpjūčio 27-29 dienomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokymų bazėje Pakretuonėje (Pakretuonės k., Švenčionių raj.) vyko Lietuvos bibliotekininkų draugijos Jaunųjų specialistų sekcijos narių organizuota Lietuvos bibliotekų jaunųjų specialistų kompetencijų ugdymo stovykla.

Projektą stovyklai organizuoti rengė ir įgyvendino patys Jaunųjų specialistų sekcijos nariai, projekto vadovė – Eglė Grigaitė iš Kauno regiono bibliotekininkų draugijos (projekto finansavimas patvirtintas 2014 gegužės 7 d. Lietuvos kultūros tarybos sprendimu „Dėl kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos prioritetinės veiklų rėmimo srities „Kultūros edukacija“ priemonės „Kultūros ir meno darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ projektų dalinio finansavimo 2014 metais“ Nr. 1LKT-48(1.2)).

Stovykloje dalyvavo 30 asmenų iki 35 metų amžiaus iš įvairių Lietuvos bibliotekų: Lietuvos nacionalinės, savivaldybių ir apskričių viešųjų, akademinių ir specialiosios. Per tris dienas dalyviai susipažino, pabendravo, pasidalijo patirtimi ir įgijo naujų žinių.

Pirmoji diena prasidėjo svečių – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus, prof. Renaldo Gudausko ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės Alinos Jaskūnienės – pranešimais ir sveikinimais susirinkusiems dalyviams. Vėliau patys dalyviai pristatė savo bibliotekas, o Alma Masevičienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) – 2014 m. IFLA konferencijos gerąją patirtį. Vakarodami neformalioje aplinkoje, dalyviai galėjo pabendrauti, aptarti naujus iššūkius ir problemas, su kuriomis susiduria bibliotekos, ir jų sprendimus.

Antrą ir trečią dieną (rugpjūčio 28-29 d.) vyko mokymai „Komandinis darbas, asmeninis efektyvumas ir praktinė psichologija“, kuriuos vedė UAB „Talentų namai“ psichologė, koučingo specialistė, lektorė Vega Dikčienė. Mokymų metu jaunieji specialistai gavo patarimų ir žinių itin aktualia tema – kartų bendravimas ir bendradarbiavimas bibliotekose. Praktinės veiklos išryškino asmeninių savybių, įsiklausymo svarbą kasdienėse veiklose, komandinės ir organizacinės atsakomybės reikšmę. Antrą dieną žaismingai užbaigė „Protų mūšis“, suteikęs visiems geros nuotaikos.

Trečios dienos popietę, mokymų pabaigoje, dalyviai apibendrino mokymų rezultatus ir pasidalijo įspūdžiais. Daugelis kaip didžiausią stovyklos privalumą nurodė galimybę pabendrauti, užmegzti naujus kontaktus. Paaiškėjo, jog Lietuvos bibliotekose dirba jauni, talentingi, išsilavinę, kūrybiški ir aktyvūs žmonės, kurie gali daug nuveikti kartu. Su mintimis stovyklą rengti ir kitąmet dalyviai išvyko kupini įspūdžių, pasisėmę patirties ir, svarbiausia, naujų žinių, teikiančių galimybę gerinti kasdienių veiklų efektyvumą.

Tarptautinis bibliotekininkų dviračių žygis „Baltic Star 2014“

Tarptautinis bibliotekininkų dviračių žygis „Baltic Star 2014“

Birželio 14-20 dienomis penketas Lietuvos bibliotekininkų kartu su kolegomis iš įvairių Europos valstybių nuvažiavo dviračiais daugiau nei 300 km tokiu būdu atstovaudami bei garsindami bibliotekų vardą.

 

Šiame tarptautiniame bibliotekininkų dviračių žygyje dalyvavo kolegos iš kaimyninės Latvijos (ši komanda startavo iš Preili), Baltarusijos (starto vieta Minskas) bei Rusijos Kaliningrado srities. Į šį dviračių žygį bibliotekininkai įsitraukė ne tik iš kaimyninių valstybių, bet taip pat kolegos iš Švedijos, Suomijos, Vokietijos bei kitų šalių. Tuo tarpu lietuvaičių penketas startavo Plungėje.

Visa ši savaitė neapsiribojo vien tik monotonišku dviračio mynimu, siekiant kuo greičiau įveikti numatytą dienos atstumą (~50-80 km). Važiuojant dviračiais, kiekvieną dieną buvo lankomos įvairios šalies viešosios bibliotekos: tiek didesnių miestų bei miestelių, tiek ir mažesnės, įsikūrusios kaimuose. Lankant bibliotekas, tarptautinio dviračių žygio dalyviai diskutavo su kolegomis, dalinosi patirtimi, problemomis, ieškojo sprendimo būdų bei užmezgė naujus kontaktus. Ne paslaptis, jog visuomet savo kiemo problemos atrodo didžiausios, tačiau kartais yra labai sveika savo problemas palyginti su kitais iš šalies. Susitikti su savo kolegomis iš kitų valstybių neturime daug galimybių, o ir tos pačios dažnai esti tik formalių konferencijų metu. Būtent todėl toks neformalus bendravimo būdas buvo puiki galimybė artimiau susipažinti su kolegomis, pamatyti bei iš šalies palyginti įvairių bibliotekų gyvenimą, ieškant bendrų problemų sprendimo vardiklių.

Keturios dviračiais minančios komandos susitiko vienoje vietoje – Kaune, kuriame praleido dvi dienas. Pirmoji buvo skirta lankyti šio miesto bibliotekas bei susipažinti artimiau su kolegomis iš skirtingų komandų visiškai neformalioje aplinkoje. Antrosios dienos metu Kauno miesto savivaldybės administracijos pastate įvyko baigiamoji konferencija. Čia, susirinkę visų komandų dalyviai, pristatė tai, ką pamatė žygio metu, įvardijo pagrindines užfiksuotas problemas, su kuriomis susiduria bibliotekos, bei ieškojo šių problemų galimų sprendimų. Iš daugybės įvardintų bei diskutuotų problemų būtų galima išskirti keletą, ties kuriomis dalyviai diskutuodami praleido daugiausia laiko. Tai ypač jaunų bibliotekininkų motyvacija pasirinkti bei dirbti šį darbą: kaip skatinti tapti bei būti bibliotekininku XXI amžiaus apsuptyje. Antroji diskutuota tema atskleidė, kaip skirtingos Europos bibliotekos vienodai susiduria su ta pačia problema. Tai – jaunimo bei darbingo amžiaus gyventojų (~ 18-50 m.) pasyvus arba visiškas bibliotekų nelankymas. Kaip pritraukti skaitytojus bei juos išlaikyti būti aktyviais bibliotekų ne tik skaitytojais, bet ir lankytojais apskritai, turint omenyje vis labiau besiplečiantį bibliotekų teikiamų paslaugų spektrą (įvairūs renginiai, parodos ir pan.). Ieškant kultūros gyvenimo židinių, ne tik mažuose kaimuose, bet ir miestuose biblioteka tampa ta vieta, kur susitinka įvairaus amžiaus bei skirtingų profesijų žmonės. Biblioteka tampa ta vieta, kur ieškoma, teikiama informacija bei ja dalinamasi su kitais. Informacijos šaltiniai nebėra tik tradiciniu formatu išleistos knygos, žurnalai ar laikraščiai. Jos pateikimas kinta, o bibliotekos prie to geba greit prisitaikyti, sugebėdamos ją pateikti įvairiomis formomis: renginių metu, naudojantis įvairiomis informacinėmis technologijomis ir pan. XXI a. dinamiškų pokyčių akivaizdoje bibliotekos yra priverstos sparčiai keistis ir tobulėti, todėl mitai bei stereotipai, kurių mūsų visuomenėje vis dar apstu turi būti sulaužyti. Ši tema taip pat gvildenta ne tik konferencijos, bet ir viso žygio metu.

Šis bibliotekininkų dviračių žygis „Cycling for libraries – Baltic star“ yra projekto „Cycling for libraries“ atšaka, skirta bibliotekininkams ir bibliotekų draugams. Projekto tikslas – minant pedalus diskutuoti apie aktualius bibliotekoms ir bibliotekininkams klausimus. Idėja organizuoti šį dviračių žygį kilo Suomijoje, o pirmasis toks tarptautinis bibliotekininkų dviračių žygis įvyko 2011 metais iš Berlyno į Kopenhagą. Galbūt daugeliui toks elementarus ir sportiško nusiteikimo reikalaujantis žygis atrodo niekuo neišsiskiriantis ir nereikalaujantis didesnio susidomėjimo, tačiau tik sudalyvavus tokiame žygyje galima pajusti, kokiai didelei tarptautinei šeimai priklauso kiekvienas bibliotekininkas, kaip visi tampriai esame susiję: skirtingi, bet tuo pačiu vienodi bei jauni širdyse, nors dalyvių žygis svyruoja labai – ~ 28-70 m.

LBD Jaunųjų specialistų sekcijos atstovų įspūdžiai po apsilankymo Latvijoje

LBD Jaunųjų specialistų sekcijos atstovų įspūdžiai po apsilankymo Latvijoje

I. Kislauskas (KU biblioteka) kartu su A. Masevičiene (LNB) š. m. kovo 20-22 dienomis lankėmės Latvijoje sostinėje Rygoje bei Preili miestelyje.

 Mudu buvome deleguoti iš Lietuvos, dalyvaujant jaunųjų specialistų kolegų iš Latvijos parengtame projekte „Establishing the new library and information professionals’ network in the Baltic states“, kurio viena iš dalių buvo naujų kontaktų užmezgimas su kaimyninių valstybių (Estijos bei Lietuvos) jaunaisiais bibliotekų specialistais. Tokiu pat principu remiantis į Latviją buvo pakviestos dvi atstovės iš Estijos taip pat. Tuo tarpu iš Latvijos pagrindinėje konferencijos dalyje (Preili miestelyje) susirinko apie 50 įvairaus amžiaus bibliotekininkų. Bet apie viską nuo pradžių…

Pirma diena (20 d.) buvo skirta tik mums, svečiams iš kaimyninių Latvijos valstybių. Mūsų ketveriukė šiltai pasitiktą Rygos autobusų stotyje, iš kur visi buvome palydėti iki hostelio, kur nakvojome pirmą naktį. Pirma diena buvo skirta pažinčiai su įvairiomis Rygos bibliotekomis, kurių aplankėme keturias. Pirmoji iš jų – Latvijos universiteto humanitarinių mokslų fakulteto biblioteka. Antroji – Latvijos nacionalinė biblioteka. Pastarosios bibliotekos aplankėme visiškai naujai pastatytą 13 aukštų pastatą, kuris oficialiai dar nėra atidarytas, vis dar vyksta vidaus apdailos bei kiti smulkesni darbai, todėl į vidų buvome įleisti išskirtinėmis svečių teisėmis. Trečias aplankytas objektas buvo naujai restauruota buvusi centrinė Latvijos universiteto biblioteka. Dabar šios bibliotekos pastato funkcija siejama daugiau su čia įkurtų humanitarinių bei socialinių institutų veikla. Pastatas po restauracijos atiduotas bibliotekos poreikiams tik nuo sausio mėnesio, tad viskas ten kol kas dar labai šviežia ir tik tik įsikuriama tolimesnei veiklai. Paskutinis aplankytas objektas – Rygos centrinė biblioteka, kuri įsikūrusi nuo 2006 m. buvusiuose Rygos modelių rūmuose. Biblioteka čia įsikūrusi per keletą aukštų atskirai pagal skirtingus skyrius. Kiti likę pastato aukštai yra nuomojami įvairioms kitoms įmonėms bei įstaigoms.

Antrąją viešnagės Latvijoje dieną (21 d.) jau 6 val. ryte specialiu mums užsakytu mikroautobusu iš Rygos išvažiavome į Preili miestelio viešąją biblioteką. Kelionė truko šiek tiek daugiau nei keletą valandų. Šioje bibliotekoje vyko visi konferencijos pranešimai bei kiti renginiai.

Trumpai pabandysiu perteikti, kiekvienos „paskaitos“ santrauką. Žodį paskaita sąmoningai įtraukiau į kabutes, nes sunku konferencijoje buvusius pranešimus pavadinti paskaitomis, kuriose bent man iki šiol teko dalyvauti. Šios „paskaitos“ buvusios visiškai kitokios visų pirma savo turiniu: praktiškos, linksmos, su išsamiais ir aiškiais pavyzdžiais. Toliau bus trumpai aprašytos keturių konferencijoje dalyvavusių pranešėjų temos.

Uldis Pāvuls. „The formation of positive habits to increase the personal effectiveness“. Šis pranešimas buvo apie motyvaciją kasdien padaryti daugiau nei įprasta; apie tai, kaip tai padaryti, kokiomis priemonėmis to siekti. Norint gyvenime pasiekti ko nors daugiau nei kiti ar atsisakyti mums žalingų įpročių, reikia kasdien nuosekliai to siekti, tačiau tai neturi ir jokiu būdu negali būti įgyvendinta iš karto. Visa mūsų kasdienė veikla buvo apibrėžta tokia formule: 10 / 10 = 1, kur pirmasis skaičius reiškia prasmingai praleistos mūsų dienos laiką, antrasis – visos dienos laiką, trečiasis – produktyviai praleisto laiko rezultatą. Šioje vietoje svarbu pabrėžti tai, jog į pirmojo skaičiaus sąvoką neįeina mūsų kasdienė veikla darbe. Tai turi būti papildoma veikla po darbo: sportavimas, kalbų mokymasis ir pan. Svarbi sąlyga, siekiant produktyviai nugyventi kiekvieną dieną – planuoti savo laiką po darbo, šio laiko nešvaistyti veltui. Tik tada bus galima tikėtis teigiamų rezultatų, tačiau reikia nepamiršti skirti laiko malonumams taip pat, kurie turėtų būti saikingi. Tokiu būdu mūsų gyvenime turi būti formuojami  teigiami įpročiai. Kitais žodžiais tariant, reikia nuosekliai kasdien siekti mūsų žalingus įpročius keisti teigiamais. Šio pranešimo metu buvo praktinė užduotis grupelėms  po du asmenis. Kiekvienam reikėjo pasipasakoti, ką norėtumėme savo gyvenime pakeisti, pasiekti daugiau. Tuo tarpu kitas asmuo turėjo duoti patarimų iš savo patirties, kaip to nuosekliai siekti. Pvz., noriu išmokti tam tikros užsienio kalbos. Patarimas – nuolat žiūrėti filmus užsienio kalba su titrais apačioje. Ir pan. Dar daugiau. Kiekvienos grupelės nariai apsikeitėme kontaktais: tel. nr. ar el. pašto adresu tam, kad toliau būtų kontroliuojama, kaip kiekvienam sekasi įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus. Ir juokinga, ir rimta, bet verta pabandyti. Dar vienas pavyzdys, pateiktas pranešėjo. Kodėl dantis valyti nuosekliai pradėta tik 1925 m., nors dantų pasta buvusi jau seniai iki tol? Atsakymas. Į įprastos dantų pastos sudėtį įdėta mentolio, kuris suteikia gaivos jausmo. Tai gerai iliustruojantis pavyzdys, kaip siekti teigiamo įpročio kasdien. Tam reikia kuo nors save „apdovanoti“, paskatinimo, kad būtų paprasčiau ir lengviau siekti užsibrėžtų tikslų. Tai neturi būti kančia.

Vilhelmīne Jakimova. „Children’s involvement in library activities“. Kaip pastebėsite, šį pranešimą pristatė vietinė Preili bibliotekos darbuotoja, atsakinga už vaikų skyriaus veiklą. Šis žmogus turi sukaupęs daug patirties, dirbant su vaikais ir tai įrodo akivaizdūs pavyzdžiai. Biblioteka gausiai ir išties noriai lankoma vaikų, jaunesnio amžiaus skaitytojų, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. To siekiama nuosekliu darbu. Čia taip pat buvo panaudoti įvairūs pavyzdžiai, parodantys, kaip pritraukti ir sudominti vaikus (įskiepyti teigiamą įprotį tai daryti), kurie norėtų lankyti biblioteką. Visi konferencijos dalyviai buvo įtraukti į V. Jakimovos pateiktus žaidimus, kurie yra pateikiami vaikams. Įdomi detalė. Šioje bibliotekoje vaikai  švenčia netgi savo gimtadienius. Už šią veiklą, be kitų bibliotekininkėms jau įprastų, atsakingi yra šios bibliotekos darbuotojai-bibliotekininkai.

Kaspars Rūklis. „Storytelling workshop „Tell me, Daugaviņa!“ “ Pranešimo tikslas – kaip įtaigiai bei efektyviai pristatyti kitiems įvairiais atvejais savo biblioteką ar bet kurią kitą instituciją; kaip apskritai išmokti kalbėti įtaigiai, ne nuobodžiai. Pranešimo metu lektoriaus buvo pateikta daug įvairių intriguojančių ištraukų iš to paties populiaraus www.youtube.com. Vienas iš jų čia: 

Antra Vasiļevska. „Video story-making workshop“. Tai buvo visiškai praktinio pobūdžio užsiėmimas. Pranešimo mintis – kaip kitaip ir patraukliai, pavyzdžiui, pateikti bibliotekos sveikinimą ar kitą pristatomąją medžiagą paprastomis priemonėmis. Tam tereikia fotoaparato, juo padarytų nuotraukų, kurios vėliau perkeliamos į visuose kompiuteriuose esamą ar lengvai parsisiunčiamą programėlę „Windows movie maker“. Sakoma, genialu tai, kas paprasta. Tad šio užsiėmimo metu, kiekvienas turėjome sukurti bet kokį trumpą šmaikštų filmuką, kurie vėliau buvo pristatyti konferencijos pabaigoje.

Pirmos dienos konferencija pasibaigė visiškai neoficialia dalimi, kuomet kiekvienas iš dalyvių ant bendro stalo sudėjo savo atsivežtą patiekalą ar kitus skanėstus. Prie kiekvieno iš patiekalų buvo įsmeigtos vėliavėlės su miesto, iš kurio tai atsivežta, herbu. Sočias vaišes praturtino beveik iki vėlumos trukusios latvių dainos, kurias palydėjo tų pačių bibliotekininkių trijulė, skambinanti gitaromis.

Visų grupelių rezultatus iš A. Vasilevskos paskaitos kūrybinių užsiėmimų rasite čia:

Antroji konferencijos dalis, trečioji diena (22 d.), buvo skirta svečiams iš Lietuvos bei Estijos. Kiekvienas iš svečių pristatėme savo pranešimus Pecha-Kucha stiliumi.

Po šių pristatymų svečiams buvo skirta trumpa ekskursija į Preili lėlių muziejų, kuris Latvijoje yra labai populiarus.

Taip pat reikia pažymėti, jog latviai aktyviai pristatė planuojamą dviračių žygį „Baltic star 2014“ paaiškindami šio žygio esmę bei detales su kvietimais kuo aktyviau prisijungti.

Reziumė. Vienas pagrindinių tikslų – užmegzti ryšius su kaimyninių šalių specialistais įgyvendintas 100 proc. Apsikeitėme kontaktais (ypač FB), susipažinome iš arčiau, sulaukėme ne vieno pakvietimo sugrįžti bei nuvykti į kitus kolegų organizuojamus renginius. Be to, sudalyvavome išties visiškai kitokioje bei prasmingoje konferencijoje, semiantis naujų žinių bei patirties ateities darbams.

Ignacas Kislauskas

P. S. Turbūt daugeliui iškils klausimas, o kaip mes bendravome? Turint omenyje tai, jog didžioji dalis konferencijoje dalyvavusiųjų buvo kolegos iš Latvijos, mes, svečiai iš Lietuvos bei Estijos, turėjome savo jaunąsias kolegas vertėjas, kurios visą mūsų viešnagės Latvijoje laiką uoliai ir nuoširdžiai vertėjavo.

Konferencijos metu „paskaitų“ pranešėjų santraukos: http://lbbjss.wordpress.com/pasakumi/4cangurus-preilos/konferences-nodarbibu-apraksts/

Konferencijos svečių iš Estijos bei Lietuvos pranešimai Pecha-Kucha stiliumi: http://lbbjss.wordpress.com/pasakumi/4cangurus-preilos/pecha-kucha-prezentacijas/

Kviečiame dalyvauti asmens duomenų apsaugos mokymuose

Kviečiame dalyvauti asmens duomenų apsaugos mokymuose

Gerbiamieji bibliotekų vadovai ir LBD nariai, bibliotekų darbuotojai, maloniai informuojame, kad Lietuvos bibliotekininkų draugija kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija pradeda įgyvendinti projektą „Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos bendradarbiavimo didinimas įgyvendinant asmens duomenų apsaugos politiką“, kuris iš dalies finansuojamas ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto.

Projekto finansavimo ir administravimo sautartis (toliau – sutartis) pasirašyta 2013 m. birželio 04 d. Nr. VP1-4.1-VRM-08-V-01-006. Sutartį pasirašiusios šalys: LR Vidaus reikalų ministerija, Europos socialinio fondo agentūra ir Lietuvos bibliotekininų asociacija.

Projekto tikslas – sustiprinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos bendradarbiavimą, siekiant pagerinti asmens duomenų apsaugos politikos nuostatų įgyvendinimą.

Lietuvos bibliotekininkų draugija, kartu su Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija įsipareigoja teikti naują paslaugą visuomenei – klientų konsultavimas teikiant pirminę konsultaciją asmens duomenų apsaugos klausimais. Dėl to projekto metu iš viso 205 LBD nariai ir bibliotekų darbuotojai bus metodiškai parengti vykdyti konsultavimo paslaugas, juos apmokant bei suteikiant teisę dirbti su projekto metu sukurta informacine duomenų baze. Projekto mokymuose dalyvavę bibliotekų darbuotojai įgis teisę konsultuoti ir kitus bibliotekų darbuotojus asmens duomenų apsaugos klausimais, organizuoti švietėjišką veiklą asmens duomenų apsaugos klausimais.

Kiekviename iš didžiųjų Lietuvos miestų (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Tauragė, Marijampolė, Alytus, Telšiai, Utena) bus atrinkta ir apmokyta po 20, o Vilniaus mieste 45 bibliotekininkai iš viešųjų, žinybinių, specializuotų, mokyklų, universitetų ir kitų bibliotekų.

Mokymų trukmė – 40 ak. val. Mokymų metu bus padengtos visos su atvykimu ir dalyvavimu mokymuose susijusios išlaidos. Mokymams bus sudaromos 10 grupių po 20 asmenų. Mokymai bus organizuojami nuo š.m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio pagal parengtą grafiką.

Konsultantai bus atrenkami įvertinant pateiktas užpildytas anketas bei taikant šiuos prioritetus:

Ne mažiau kaip 3 metai dirbant klientų aptarnavimo srityje;
Geri kompiuterinio raštingumo įgūdžiai;
Motyvacija tapti konsultantu asmens duomenų apsaugos klausimais.
Visi norintys tapti konsultantais asmens duomenų apsaugos klausimais, prašome užpildyti pateiktą anketą ir atsiųsti ją elektroniniu paštu Monika.Stonkuviene@amb.lt Apie atrankos rezultatus būsite informuoti asmeniškai nurodytu elektroninio pašto adresu.

Informacija apie projekto įgyvendinimą ir planuojamus renginius nuolatos bus atnaujinama LBD svetainėje www.lbd.lt. Dėl papildomos informacijos maloniai prašome kreiptis elektroniniu paštu Monika.Stonkuviene@amb.lt arba tiesiog į LBD administraciją lbd.sekretore@gmail.com

Leidinys „Ar lengvai atskleidžiate savo duomenis?: informacinis leidinys, skirtas gyventojų konsultavimui asmens duomenų apsaugos srityje“ bibliotekoms bus dalijamas balandžio pabaigoje vyksiančios konferencijos metu.

 

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės pavaduotojas Petras Zurlys