Netektis

Netektis

Naujienos

Sausio 27 d., eidamas 82 metus mirė ilgametis Nacionalinės bibliotekos darbuotojas, pirmasis atkurtos Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas, Draugijos garbės narys, mokslinių tyrimų bibliotekoje pradininkas ir puoselėtojas, kultūros visuomenininkas Romualdas Vytautas Rimša.

Ilsėkis ramybėje kolega.

Romualdo Vytauto Rimšos biografija

 

Tarptautinė konferencija įkvepianti tobulėti

Tarptautinė konferencija įkvepianti tobulėti

Naujienos

Lietuvos delegacija IFLA 2016

Mokymasis visą gyvenimą yra neatsiejama bibliotekos dalis, tad labai svarbu, kad biblioteka būtų ta erdvė, kuri skatintų tobulėti ir eiti pirmyn. Birželio 8 dieną apie tai diskutuota Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje vyko Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos organizuojama tarptautinė patirties dalijimosi konferencija „Mokydami kitus, tobulėjame patys“.

Įvykusios konferencijos tikslas – dalintis sėkmingomis patirtimis suaugusiųjų švietimo srityje, paskatinti kitas bibliotekas dalyvauti įvairiose programose, tarptautiniuose projektuose bei pristatyti Erasmus+ projekto „Andragogika: nuotolinė mokymosi sistema bibliotekų specialistams“  metu sukurtą nuotolinę mokymosi sistemą.

Tarptautinėje konferencijoje pranešėjų iš 4 šalių patirtis

Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš Suomijos, Ukrainos, Latvijos bei Lietuvos. Pranešėjai dalinosi savo patirtimi, idėjomis, vertingais patarimais, pristatė įgyvendintus projektus.

Konferenciją pradėjo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laura Juchnevič bei Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, kurios pasveikino susirinkusius dalyvius.

Pirmojoje pranešimų sesijoje konferencijos svečiams buvo pristatytas Erasmus+ projektas „Andragogy: Virtual Learning Environment for Librarians“. Konferencijos dalyviai buvo supažindinami su projekto tikslais, pagrindinėmis užduotimis, įgyvendinimo procesu, daug dėmesio skirta projekto metu sukurtai nuotolinei mokymosi sistemai. Taip pat konferencijos svečiai galėjo sužinoti apie balandžio mėnesį vykusius sistemos mokymus Pazardžike, Bulgarijoje. Mokymai suteikė galimybę bibliotekų atstovams iš Lietuvos, Latvijos bei Bulgarijos įsigilinti į sistemą, ją patiems išbandyti ir teikti savo siūlymus.

Antroji pranešimų sesija prasidėjo Pelči rajono bibliotekos (Latvija) direktorės bei Latvijos bibliotekininkų draugijos Tarybos narės Dianos Girvaites pranešimu apie bibliotekoje organizuotus ispanų kalbos kursus suaugusiems. Pranešėja pasidalino savo patirtimi vykdant ERASMUS+ finansuojamą savanorystės projektą (European Voluntary Service), kurio metu bibliotekoje savanoriavo mergina iš Gruzijos ir vaikinas iš Ispanijos.

Su savanorių pagalba buvo vykdomos ispanų bei anglų kalbos pamokos bibliotekos bendruomenei. Kaip pati D. Girvaite teigė, vykdant tokius projektus galima įgyti neįkainojamos patirties, kuri pravečia ateityje, tačiau tai ir didžiulė atsakomybė, projektas reikalauja daug kantrybės, darbo ir atkaklumo. Nepaisant to, pranešėja nei nedvejodama rekomendavo susirinkusiems dalyviams nebijoti iššūkių ir esant galimybei dalyvauti tokiuose projektuose.

Kitą pranešimą pristatė viešnia iš Suomijos Turkų moterų centro direktorė, projekto „Creadream Forum in Library“ koordinatorė Raija Alalipasti. Pranešėja pristatė naujas visuomenės motyvavimo galimybes bibliotekoje bei pasidalino įvairiomis idėjomis ir įžvalgomis. Kaip pati R. Alalipasti teigė, Suomijoje didžioji dauguma lankytojų į biblioteką ateina ne pasiskolinti knygų, o dalyvauti bibliotekos organizuojamoje veikloje. Jie noriai įsitraukia į įvairius projektus, o platus ir kokybiškas renginių pasirinkimas motyvuoja juos aktyviai dalyvauti, tad tik nuo bibliotekininkų priklauso, kaip aktyviai bendruomenės nariai dirbs kartu su biblioteka.

Antroji viešnia iš Suomijos Abo universiteto doktorantė, edukatorė Anu Ojaranta pristatė švietimo galimybes Suomijos bibliotekose. Išsamus pranešimas suteikė galimybę susipažinti su priemonėmis kurios yra naudojamos tiek suaugusiųjų, tiek vaikų edukacijoje. Pranešėja pristatė projektus bei iniciatyvas, kurias įgyvendina Suomijos bibliotekos, dalinosi savo asmenine patirtimi.

Konferenciją užbaigė pranešėjos iš Ukrainos – Socialinių mokslų daktarė, Ukrainos nacionalinės V. I. Vernadskio bibliotekos Pilietinės analizės skyriaus vyresnioji tyrėja, Kijevo nacionalinio kultūros ir meno universiteto Informacijos, bibliotekininkystės ir archyvistikos skyriaus vadovė Tetiana Hranchak ir socialinių mokslų daktarė, profesorė, Nacionalinės akademijos Kultūros ir meno specialistų vadybos Socialinės komunikacijos ir Bibliotekininkystės padalinio vadovė Vira Zagumena. Pranešėjos pristatė ugdymo galimybes virtualiose mokymosi sistemose. Supažindino kokios sistemos naudojamos Ukrainoje, kas pasiteisino, kiek vartotojų buvo įtraukiama ir su kokiomis problemomis įgyvendinant projektus buvo susiduriama.

Konferencijos pranešimai buvo įkvepiantys ir skatinantys veikti. Tiek konferencijos dalyviai, tiek pranešėjai noriai dalinosi savo patirtimi ir patarimais.

Nuotolinė mokymosi sistema

Maloniai kviečiame registruotis ir prisijungti prie virtualios mokymosi sistemos ir studijuoti joje esančias programas. Virtualioje mokymosi sistemoje susipažinsite su tyrėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Bulgarijos parengta medžiaga bei sukaupta ilgamete patirtimi suaugusiųjų švietimo srityje.

Mokymų programoje galite mokytis keturias temas: suaugusiųjų  mokymo  ir mokymosi metodai, mokymų  programos  rengimo  principai, efektyvi  komunikacija, ir darbas su tikslinės  auditorijos. Naudojantis sistema galite susipažinti ir atlikti praktines užduotis, kurios siejasi su nagrinėjama tema, sužinoti dar negirdėtų faktų apie konkrečius temos aspektus. Papildomoms temos studijoms skyriaus pabaigoje pateikiamos naudingos literatūros sąrašai.

Įsisavinę teorines žinias ir susipažinę su praktiniais pavyzdžiais galite pasitikrinti, ką išmokote ir spręsti testus pagal pasirinktą temą arba programą, gauti atitinkamus pažymėjimus.

Taip pat siūlome aktyviai dalyvauti forume, teikti pasiūlymus bei pastabas, užduoti klausimus Jums aktualiomis temomis. Rekomenduojame dalintis turimomis švietimo praktikomis ir metodais, diskutuoti apie suaugusių mokymo metodus, mokymosi programų formavimo principus, efektyvios komunikacijos formas ir darbo su skirtingomis suinteresuotųjų grupėmis privalumus ir problematika.

„Mokydami kitus, tobulėjame patys“, todėl andragogikos mokymosi programa sudarys sąlygas tobulinti žinias nepaisant laiko, ekonominių ir vietos apribojimų, dalintis specialistų suaugusių mokymų veiklos patirtimi, bendrauti su andragogais iš kitų miestų ir šalių, padėti vieni kitiems mokymosi procese.

Parengė:
Greta Bacevičiūtė ir Toma Katinaitė

82-oji IFLA generalinė konferencija: įspūdžiai ir patirtys

82-oji IFLA generalinė konferencija: įspūdžiai ir patirtys

Naujienos

Lietuvos delegacija IFLA 2016

Rugpjūčio 13–19 dienomis Kolambuse, Ohajo valstijoje (JAV), įvyko 82-oji Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja, kurios tema „Ryšiai. Bendradarbiavimas. Bendruomenė“ (angl. Connections. Collaboration. Community). 

Lietuvos bibliotekininkų draugijai (LBD) konferencijoje atstovavo pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir vicepirmininkė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Asta Naudžiūnienė, kurios drauge su 19 bibliotekų atstovų sudarė gausią Lietuvos delegaciją. LBD atstovių dalyvavimą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija.

LBD Tarybos nariai (iš kairės): Alma Masevičienė, vicepirmininkė Asta Naudžiūnienė,pirmininkė Alina Jaskūnienė, vicepirmininkas Petras Zurlys

IFLA Generalinis sekretorius G. Leitneris pabrėžė, kad IFLA turi stiprinti ryšį su nacionalinėmis asociacijomis ir nacionalinėmis bibliotekomis, ir kad ši konferencija yra istorinė, nes būtent čia, Kolambuse, šis procesas prasideda. Jo manymu, „IFLA turi būti ne tokia centralizuota, labiau dirbti regionams, stiprindama jų veiklą ir įtraukdama kuo daugiau žmonių“. Todėl artimiausiu metu planuojami net šeši regioniniai susitikimai su nacionalinių asociacijų lyderiais, kuriuose vyks diskusijos, o apibendrinus rezultatus bus parengtas naujas dokumentas – pasaulinė bibliotekų vizija (angl. Global Vision), kurią įgyvendinti galės tik stiprus, susitelkęs, bendradarbiaujantis bibliotekų tinklas. Konferencijoje buvo svarstyta galimybė sukurti pasaulinį visų tipų bibliotekų žemėlapį (angl. World Library MAP), kuriame būtų surinkta ir pateikta naudinga informacija, atskleidžianti bibliotekų, kaip bendruomenės edukatorių technologijų naudojimo ir informacijos paieškos srityse, svarbą. Žemėlapis būtų naudojamas kaip efektyvi bibliotekų atstovavimo priemonė, leidžianti daryti įtaką valdžios atstovų sprendimams dėl lėšų skyrimo ir bibliotekų įtraukimo į svarbius ekonominius procesus.

Su Baltijos šalių atstovais (iš kairės): LBD vicepirmininkė A. Naudžiūnienė, Latvijos bibliotekininkų draugijos prezidentė K. Paberza, LBD pirmininkė A. Jaskūnienė, Estijos bibliotekininkų draugijos pirmininkė K. Riisalu, LBD vicepirmininkas P.Zurlys

IFLA Generalinis sekretorius G. Leitneris pabrėžė, kad IFLA turi stiprinti ryšį su nacionalinėmis asociacijomis ir nacionalinėmis bibliotekomis, ir kad ši konferencija yra istorinė, nes būtent čia, Kolambuse, šis procesas prasideda. Jo manymu, „IFLA turi būti ne tokia centralizuota, labiau dirbti regionams, stiprindama jų veiklą ir įtraukdama kuo daugiau žmonių“. Todėl artimiausiu metu planuojami net šeši regioniniai susitikimai su nacionalinių asociacijų lyderiais, kuriuose vyks diskusijos, o apibendrinus rezultatus bus parengtas naujas dokumentas – pasaulinė bibliotekų vizija (angl. Global Vision), kurią įgyvendinti galės tik stiprus, susitelkęs, bendradarbiaujantis bibliotekų tinklas. Konferencijoje buvo svarstyta galimybė sukurti pasaulinį visų tipų bibliotekų žemėlapį (angl. World Library MAP), kuriame būtų surinkta ir pateikta naudinga informacija, atskleidžianti bibliotekų, kaip bendruomenės edukatorių technologijų naudojimo ir informacijos paieškos srityse, svarbą. Žemėlapis būtų naudojamas kaip efektyvi bibliotekų atstovavimo priemonė, leidžianti daryti įtaką valdžios atstovų sprendimams dėl lėšų skyrimo ir bibliotekų įtraukimo į svarbius ekonominius procesus.

Su IFLA prezidente Donna Scheeder ir Claudia Lux po IFLA Presidentės sesijos – Answering the Call to Action: How Might We Respond to the Challenges Presented in the IFLA Trend Report (SI)

82-oji IFLA generalinė konferencija ir asamblėja buvo išskirtinė dėl pristatytų dokumentų, kurie svarbūs visai bibliotekų bendruomenei. IFLA prezidentės Donnos Scheeder sesijoje didžiausias dėmesys buvo skirtas IFLA pranešimui apie tendencijas. 2013 m. IFLA paskelbė pranešimą apie tendencijas (angl. IFLA Trend Report), kuriame buvo apibrėžtos penkios svarbiausios kryptys, formuojančios pasaulio informacinę aplinką. Po to šis dokumentas buvo apsvarstytas visuose žemynuose, išverstas į 14 pasaulio kalbų (taip pat ir lietuvių – skelbiama LBD svetainėje. 82-ojoje IFLA generalinėje konferencijoje paskelbtas atnaujintas pranešimas apie tendencijas (angl. IFLA Trend Report 2016 Update).

Kitame IFLA konferencijoje pristatytame dokumente Tęstinio profesinio mokymo gairės: principai ir geroji praktika (angl. IFLA Guidelines for Continuing Professional Development: Principles and Best Practices) pažymima, kad „bibliotekų veiklos ir informacijos paslaugų kokybė ir veiksmingumas priklauso nuo personalo kompetencijos. Nuolat kintantys visuomenės poreikiai, tobulėjančios technologijos ir profesinių žinių gausėjimas skatina bibliotekininkus ir kitus informacijos specialistus plėsti turimas žinias, nuolat atnaujinti įgūdžius“.

Konferencijos metu paskelbti ir EIFL (Electronic Information for Libraries) įsteigto „Viešųjų bibliotekų inovacijų“ apdovanojimo konkurso nugalėtojai. Tarp keturių bibliotekų iš Afrikos, Europos ir Karibų regiono už sėkmingai įgyvendintą jaunimui skirtą projektą „Atrask save 3D mieste“, ugdantį profesinę motyvaciją, kūrybiškumą, teikiantį profesinio orientavimo IRT specialybėms paslaugą, įvertinta Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.

Kaip ir kasmet konferencijoje vyko tradiciniai renginiai – naujųjų technologijų ir paslaugų paroda ir stendinių pranešimų sesija, kurioje didžiulio susidomėjimo sulaukė net penki Lietuvos bibliotekas ir jų paslaugas, projektus pristatantys plakatai: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Lietuvos aklųjų ir trijų viešųjų bibliotekų – Kauno apskrities, Utenos A. ir M. Miškinių bei Vilniaus miesto centrinės.

Plakatų sesijoje prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos plakato

Konferencijos dalyviai apsilankė ir Kolambuso miesto viešojoje bibliotekoje, kuri neseniai atvėrė duris po rekonstrukcijos, kainavusios per 40 milijonų JAV dolerių. Biblioteka patraukia dėmesį erdvėmis, paslaugų įvairove, įdomiais architektūriniais sprendimais, savitu interjero dizainu ir paslaugiais, dėmesingais darbuotojais.

Aktyvus LBD atstovų dalyvavimas kasmet vykstančiose IFLA konferencijose ir asamblėjose sustiprina Lietuvos bibliotekininkų pozicijas ir žinomumą tarptautinėje bendruomenėje, sudaro palankias sąlygas plėtoti ryšius šioje svarbiausioje tarptautinėje organizacijoje ir prisideda prie sėkmingos draugijos veiklos. 83-oji IFLA generalinė konferencija ir asamblėja vyks Vroclavo mieste, Lenkijoje.

Parengė: Alina Jaskūnienė
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė,
Birštono viešosios bibliotekos direktorė

Asta Naudžiūnienė 
LBD pirmininkės pavaduotoja, 
Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė

 

Jaunųjų specialistų profesinė kelionė

Jaunųjų specialistų profesinė kelionė

Naujienos

Penkios dienos įspūdžių ir nuostabaus laiko kartu – taip profesinę kelionę aplankant Latvijos ir Estijos bibliotekas apibūdina 18 jos dalyvių. Birželio 6–10 dienomis įgyvendinant LBD projektą „Jaunųjų bibliotekos specialistų gerosios patirties mainai Pabaltyje“ į kelionę maršrutu Vilnius-Ryga-Sigulda-Valmiera-Pernu-Talinas-Tartu-Preili-Zarasai-Vilnius leidosi dalyviai iš nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų, specialiosios ir akademinių bibliotekų – kiekvienas vis iš kitos apimant visą Lietuvą.

Latvijos nacionalinėje bibliotekoje

Pirmoji kelionės diena prasidėjo pažintimi ir klegesiu autobuse – beveik 5 valandos kelionės iki pirmosios stotelės – Latvijos nacionalinės bibliotekos Rygoje. Kelionės dalyvius biblioteka sužavėjo dydžiu ir moderniomis erdvėmis: išradingai sukomponuotos „knygų sienos“, apžvalgos aikštelė, nuostabus vaizdas į Daugavą, didžiulė koncertų salė ir dar daug objektų, erdvių, kurios verčia akis atmerkti plačiau. Pažinę biblioteką iš vidaus ir išsiaiškinę pagrindinius procesus dalyviai susitiko su Latvijos jaunaisiais bibliotekininkų draugijos nariais ir Pirmininke Kristine Paberza. Jaunuoliai dalijosi bibliotekų ir asociacijų atstovavimo patirtimis, patarimais. Latviai daug dėmesio skiria bibliotekų įvaizdžio gerinimui, institucijų populiarinimui visuomenėje, tad tikrai turėjo kuo pasidalinti. Pasisėmę idėjų dalyviai taip pat džiaugėsi galimybe šiek tiek pažinti Rygos senamiestį – oras buvo pasakiškas.

 

 

Siguldos miesto bibliotekoje

Antrąją dieną iš karto po pusryčių dalyviai išskubėjo į Siguldos miestą. Bibliotekoje juos pasitiko nuostabiai nusiteikusios darbuotojos ir vadovė, kurios skyrė laiko priėmimui bibliotekos nedarbo valandomis. Biblioteka nedidelė, jauki, mėgstama miestelėnų. Nustebino tai, kad šioje bibliotekoje (kaip ir kitose Latvijos bibliotekose) itin populiarios lietuvių autorių Vytauto V. Landsbergio, Kęstučio Kasparavičiaus, Jurgos Sakalauskaitės knygos verstos į latvių kalbą. Keliautojai susipažino su miesto simbolio – lazdos – istorija, aplankė vieną Siguldos pilių. Visur juos lydėjo ir bibliotekos darbuotojos, kurios nesiliovė dalintis nuotaikingomis istorijomis.

Valmieros jungtinėje bibliotekoje

Tą pačią dieną aplankyta Valmieros miesto biblioteka jungia viešąją ir akademinę bibliotekas po vienu stogu – tai itin patogu lankytojams, taupomi kaštai. Vieną linksmiausių popiečių dalyviai praleido bibliotekos jaunimo erdvėje, kur jaunieji savanoriai žaidžia, kuria ir mielai įsitraukia į visas bibliotekos veiklas. Lietuvos bibliotekininkus labai džiugiai nuteikė galimybė pažaisti žaidimų konsole „Xbox“, išbandyti virtualios realybės akinius – juokas skambėjo visoje bibliotekoje.

Talino centrinėje bibliotekoje

Trečiąją dieną dalyviai aplankė Pernu mokyklos biblioteką ir toliau tęsė kelionę į Taliną. Talino centrinėje bibliotekoje jaunieji specialistai diskutavo apie elektroninės knygos reikšmę bibliotekai, siūlomus elektroninių knygų katalogus, lygino šalių patirtis. Biblioteka turi autobusą – mobiliąją biblioteką, kuris nustatytomis dienomis vyksta tam tikru maršrutu, stoja numatytose stotelėse. Vartotojas gali pasiimti užsisakytas knygas, grąžinti paimtas.

Estijos nacionalinėje bibliotekoje

Estijos nacionalinė biblioteka – išskirtinio dizaino pastatas, tarsi dolomitinė pilis, su didžiulėmis erdvėmis vartotojams. Pastatas – šešių aukštų, tad viskam apžiūrėti reikia nemažai laiko. Susipažinę su bibliotekos erdvėmis dalyviai susitiko su Estijos jaunųjų specialistų klubo ir Estijos bibliotekininkų draugijos nariais. Užvirė labai įdomi diskusija bibliotekų ir verslo sektoriaus partnerystės tema. Ar partnerystė gali būti nepatogi? Socialiai nepriimtina? Kaip pritraukti verslo partnerius kai manai, kad nieko negali pasiūlyti mainais? – dalyviai dalijosi atsakymais ir patarimais. Nors Talinas pasitiko lietumi ir vėju, tačiau keliautojai visgi nepraleido progos trumpai pasižvalgyti po miestą.

Tartu mieste

Ketvirtąją dieną dalyviai praleido Tartu mieste. Nuostabiai kompaktiškas, spalvingas, nedidelis miestas sužavėjo visus. Dalyviai lankėsi Tartu universiteto bibliotekoje, kuri vasarą ketina atsinaujinti. Viename iš universiteto fakultetų jaunieji bibliotekininkai susitiko su ką tik bibliotekininkystės studijas baigusia mergina, kuri tiesiog tryško entuziazmu kuo greičiau pradėti dirbti bibliotekoje. Jaunuoliai apsikeiti studijų patirtimis, aptarė bibliotekų sistemą skirtingose šalyse, lūkesčius ir iššūkius. Ne vienerius metus dirbantys bibliotekoje lietuviai davė nuoširdžių patarimų ir kvietė neprarasti energijos. Dalyviai lankėsi ir Tartu miesto bibliotekoje – pabendravo su specialistais, susipažino su veiklomis ir infrastruktūra.

Preili miesto bibliotekoje

Paskutinę dieną laukė ilga kelionė namo aplankant Preili (Latvija) ir Zarasų bibliotekas. Nors laiko veiklų pažinimui nebuvo daug, tačiau dalyviai išnaudojo kiekvieną minutę.

Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje

Dalyviai iš viso nuvažiavo daugiau nei 1300 km ir nemažai laiko praleido autobuse, tačiau turiningai išnaudojo kiekvieną minutę – nuolat diskutavo, žaidė žaidimus, dalijosi idėjomis ir patirtimi. Kelionė ir buvimas kartu leido suprasti dalijimosi reikšmę bibliotekų sektoriuje, bendradarbiavimą ir ryšių palaikymo svarbą. Didžioji dalis keliautojų įvardijo, kad tikrai ras ką pritaikyti savo profesinėje veikloje ir mielai dalyvautų panašiose kvalifikacijos veiklose ateityje.

Šis, jau trečiasis, jaunųjų specialistų kvalifikacijos tobulinimo projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos. Projekto vadovė – Alma Masevičienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorės pavaduotoja.

Ačiū visiems prisidėjusiems ir palaikiusiems!

Keiptaune įvyko 81- oji IFLA konferencija ir asamblėja

Keiptaune įvyko 81- oji IFLA konferencija ir asamblėja

Naujienos

Lietuvos bibliotekų specialistų delegacija

Šių metų rugpjūčio 15-21 dienomis Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje, vyko 81-oji Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja tema – „Dinamiškos bibliotekos: prieinamumas, plėtra ir transformacijos“ („Dynamic Libraries: Access, Development and Transformation“).

Konferencijos metu didelis dėmesys buvo skiriamas technologijoms ir jų taikymui transformuojant bibliotekas bei adaptuojant jų paslaugas įvairioms vartotojų grupėms, bibliotekų pastatams jų erdves darant patraukliomis ir funkcionaliomis besimokantiems ar leidžiantiems laisvalaikį. Taip pat buvo apžvelgiami ir nauji iššūkiai su kuriais susiduria bibliotekos bei jų galimi sprendimo būdai. Sesijų metu aptarta ir daug kitų pasaulio bibliotekininkams aktualių temų.

81-oje IFLA konferencijoje Lietuvos bibliotekininkų draugiją atstovavo: Lietuvos bibliotekininkų draugijos (toliau – LBD) pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir LBD vicepirmininkė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Jolita Steponaitienė.

Aktyvus LBD atstovų dalyvavimas IFLA konferencijose, sėkmingai įgyvendintas projektas Building Strong Library Associations (BSLA), kurį rėmė IFLA, sustiprino Lietuvos bibliotekininkų pozicijas ir žinomumą tarptautinėje bibliotekinėje bendruomenėje.

81-oje IFLA konferencijoje vyko daug svarbių dalykinių, darbinių susitikimų. Bibliotekinių asociacijų vadovams specialiai skirtoje sekcijoje, kurioje dalyvavo LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė, Asociacijų vadovai, IFLA komitetų, sekcijų pirmininkai buvo supažindinti su IFLA naujo strateginio plano 2016-2020 metams projektu (sekcija IFLA Market – The New IFLA Strategic Plan: Getting Your Section Engaged), kuriame pristatyta IFLA vizija, keturios strateginės veiklos kryptys: bibliotekos visuomenėje (Libraries in society), informacija ir žinios (Information and Knowledge), kultūros paveldas (Cultural Heritage), kompetencijų vystymas (Capacity Building). IFLA direktorė profesinei strategijai Louise Edwards pasidalino įžvalgomis, praktiniais patarimais, kaip IFLA komitetai, sekcijos, asociacijos, atsižvelgiant į naująjį IFLA strateginį planą, galėtų rengti savo veiklos, komunikacijos planus, kad, kaip taikliai buvo pastebėta ,,mes visi eitume ta pačia kryptimi“. IFLA strateginio plano projektą galite rasti adresu http://www.ifla.org/files/assets/hq/officers/key-documents/draft-strategic-plan-and-key-initiatives-full-version.pdf

Naudingos ir įdomios buvo sesijos, apskrito stalo diskusijos, skirtos ne tik asociacijų lyderiams, bet visiems, besidomintiems asociacijų veikla, (Association Members Meeting –IFLA, With one voice – your role in building and streamlining (inter-)NATIONAL advocacy – Management of Library Associations). Jose kalbėta apie naująją IFLA strategiją, svarbiausias IFLA veiklas, renginius pristatant IFLA pranešimą apie tendencijas (IFLA Trend Report, plačiau http://trends.ifla.org/), svarstytas gairių, skirtų asociacijoms projektas (Guidline for communication for library associations). Jį pristatė sekcijos narė, Nyderlandų viešųjų bibliotekų asociacijos narė, dr. Marian Koren. Didelio susidomėjimo sulaukė diskusijos Bibliotekų asociacijų menedžmento sekcijos (MLAS – Management of Library Associations Section) organizaciniais klausimais ir kt. Šios sesijos, puiki galimybė daugiau sužinoti apie asociacijų veiklą, susipažinti su kolegomis, aptarti bendradarbiavimo galimybes. Dalyvavimas IFLA nuolatinių sekcijų, komitetų posėdžiuose, susipažinimas su rengiamais dokumentų projektais, veiklų vertinimu, ženkliai prisideda prie bibliotekų veiklų gairių, strategijų kūrimo, kompetencijų ugdymo.

LBD pirmininkė taip pat dalyvavo ir balsavo IFLA generalinėje asamblėjoje, kurioje buvo patvirtintos IFLA veiklos ir finansinės ataskaitos, kiti procedūriniai reikalai. LBD atstovavimo balsų kvota – 10.

Dalyvavimas IFLA konferencijose, generalinėse asamblėjose sudaro palankias sąlygas palaikyti ir stiprinti narystę šioje svarbiausioje tarptautinėje organizacijoje, atstovaujančioje bibliotekas ir bibliotekininkus, užtikrina dalyvavimo IFLA veikloje tęstinumo tvarumą.

81-oje IFLA konferencijoje baigėsi Sinikka Sipila prezidentinė kadencija. Darbą pradėjo nauja IFLA prezidentė Donna Scheeder. Ji pristatė savo veiklos programą ,,Bibliotekos: kviečiu veikti“, kurios esmė – bibliotekos, bibliotekininko profesija turi keistis, išnaudoti visas galimybes siekiant integruotis į sparčiai besikeičiantį pasaulį. Daugiau dėmesio reikia skirti pažangių strategijų ir taktikų taikymui, neapsiriboti vien nacionaliniu lygmeniu sprendžiant autorių teisių ar kitus klausimus.

Vienas gausiausių LBD skyrių – Mokyklų, vienijantis įvairių tipų mokyklose: pagrindinėse, specialiosiose, gimnazijose dirbančius specialistus, todėl naudinga buvo sudalyvauti šioms bibliotekoms skirtoje sesijoje (Global Action on School Library Guidelines: Development and Implementation – School Libraries). Čia buvo pristatytos naujos redakcijos gairės mokyklų bibliotekoms IFLA School Library Guidelines, 2nd edition (1-osios gairės paskelbtos 2002 m.). Jos turi būti naudojamas gerinant mokyklų bibliotekų paslaugas, skatinti kurti nacionalines mokyklų bibliotekų vystymo gaires ir standartus, siekiant pakeisti mokyklų bibliotekų praktiką, apibrėžti mokyklų bibliotekininkų vaidmenį.

Daug dėmesio konferencijoje buvo skiriama vaikams ir jaunimui bibliotekose. IFLA bibliotekų, aptarnaujančių vaikus ir jaunimą sekcija minėjo savo veiklos 60-metį. Teko dalyvauti jų šventinėje sesijoje (Dynamic Libraries for Young People: Celebrating the 60th Anniversary of the Section, Working Internationally Now for Stronger Libraries – Libraries for Children and Young Adults), išklausyti pranešimus apie sekcijos vykdomų programų pasiekimus ir perspektyvas. Įdomu buvo išgirsti apie iššūkius, su kuriais susiduria vaikų ir jaunimo bibliotekos šiandien bei dalyvauti apskritojo stalo diskusijose svarstant naujos redakcijos veiklos kryptis bibliotekoms, aptarnaujančioms vaikus ir jaunimą (Guidelines for Children’s Library Services).

LBD vicepirmininkė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Steponaitienė šiais metais buvo išrinktą į IFLA Komplektavimo ir kolekcijų vystymo nuolatinį komitetą (Acquisition & Collection Development Standing Committee), todėl dalyvavo jo posėdžiuose, kuriuose buvo planuojamas naujų rekomendacinių dokumentų, tokių kaip elektroninių knygų komplektavimo gairės, Dovanų priėmimo ir vertinimo gairių revizijos parengimas bei aptarta bibliotekų skaitmeninamų dokumentų, kaip bibliotekų fondo vertinimas, viešųjų bibliotekų fondo formavimo gairių projektų ruošimas.

Naudojantis galimybe susipažinti su naujosiomis tendencijomis informacijos išteklių valdymo srityje daug laiko skirta Komplektavimo ir kolekcijų vystymo nuolatinio komiteto kuruojamoms sekcijoms (National Bibliographies Transformed: Matters Relating to the Legal Deposit of Electronic Resources – Bibliography ir Libraries as Publishers: a New Role in Collection Specialists). Vertinga buvo sužinoti kaip kitos šalys, sprendžia elektroninio privalomojo egzemplioriaus surinkimo klausimus (pvz. bendru sutarimu renkami tik du formatai (PDF ir EPUB, arba tik pagal nacionalinę bibliografiją tos šalies kalba išleisti kūriniai ir pan.). Pranešimuose dėmesys buvo skiriamas autorių ir gretutinių teisių klausimui, nes vis tik daugelyje šalių šie klausimai neišspręsti. Pranešimuose aktualizuota bibliotekų, kaip leidėjų (self publishers) funkcijų išskyrimas, nes bibliotekos, skaitmenindamos dokumentus kuria naujas formas, naujus dokumentus, jie tampa kolekcijų dalimi, jiems turi būti sukurti metaduomenys, jie turi būti prieinami vartotojams. Sekcijose kalbėta ir apie atviros prieigos dokumentų duomenynų santykį su konkrečios bibliotekos kolekcijomis.

Rugpjūčio 17-18 dienomis konferencijos Stendinėje sesijoje pristatėme LBD ir Lietuvos bibliotekų sėkmingiausių 2014 metų iniciatyvų ir projektų plakatus. Dar 2014 metų pabaigoje LBD pakvietė Lietuvos bibliotekas teikti pasiūlymus 81-osios IFLA konferencijos Plakatų sesijai (Poster section). Bibliotekos galėjo pristatyti savo inovatyvias veiklas, sėkmingus projektus. Gavome 11 pasiūlymų. LBD taryba balsavo ir atrinko 4 veiklų pristatymus. Tai akcija ,,Knygų Kalėdos“ inicijuojama šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės, organizuojama LBD, partneris Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka („Waiting for Christmas in our libraries: the national “Christmas of Books” campaign”), Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos tęstinis projektas Literatūrinis furšetas („Literary buffet“ – the traditional and new approach to reading“), Marijampolės P. Kriaučiūno bibliotekos projektas Šeimos biblioteka („Family friendly library! A modern family oriented library of Marijampolė – first in Lithuania“) bei LBD jaunųjų bibliotekininkų sekcijos prisistatymas („When more means MORE…“). Visus juos patvirtino ir pakvietė pristatyti Plakatų sesijoje ir 81-osios IFLA konferencijos organizacinis komitetas.

Plakatų sesijoje mūsų pristatomos veiklos sulaukė didelio pasaulio bibliotekininkų bendruomenės susidomėjimo. Su kolegomis ne tik pasidalinome patirtimi, bet ir aptarėme iššūkius, su kuriais susiduriame vykdydami projektus, įdomiai diskutavome, pasikeitėme kontaktais. Konferencijos Plakatų sesija  puiki galimybė skleisti gerąją Lietuvos bibliotekininkų draugijos, mūsų šalies bibliotekų patirtį, tapti labiau matomais tarptautinėje bibliotekinėje erdvėje.

Nauji modernūs bibliotekų pastatai visuomet traukia akį, todėl domėjomės bibliotekų architektūros tendencijomis (sekcija – Century Modern: Visionary Library Design – Library Buildings and Equipment). Visi pranešėjai pabrėžė, kad bibliotekų patalpos turi būti lengvai pritaikomos bendruomenių poreikiams, turi būti patogios mokymuisi.

Tarp sesijų lankėmės Pietų Afrikos Respublikos nacionalinėje bibliotekoje (PAR yra dvi nacionalinės bibliotekos – kita Pretorijoje). Ši biblioteka turi senas tradicijas – pastatas statytas bibliotekai dar XIX a. pabaigoje. Dabar biblioteka pritaikoma šiuolaikiškoms paslaugoms – erdvės skirtos naršyti internete, skaityti laikraščius, ilsėtis. Greta yra ir „klasikinės“ skaityklos.

Lankantis Keiptaune buvo ir malonių susitikimų. Mus priėmė Lietuvos Respublikos garbės konsulas Keiptaune Paul R Berman. Susitikimo metu buvo aptartos kultūrinio bendradarbiavimo perspektyvos bei kiti aktualūs klausimai.

Susitikimas su Lietuvos Respublikos garbės konsulu Keiptaune Paul R. Berman

Keiptauno žydų muziejuje susipažinome su litvakų istorija, lietuviškąja šios muziejaus dalimi, atspindėta tolimoje šalyje.

Konferencijos metu į padėkos vakarą pakvietė IFLA prezidentė Sinikka Sipila. Čia betarpiškai galėjome pabendrauti su IFLA tarybos nariais, administracijos darbuotojais, kitų pasaulio šalių asociacijų lyderiais.

Dalyvavimas 81-oje IFLA konferencijoje – leido sužinoti apie naujas paslaugas, iniciatyvas ir projektus, dalintis gerąja patirtimi, užmegzti naudingus kontaktus, o kartu įvertinti savo veiklas. Įgytos žinios ir patirtys, užmegzti kontaktai išauga į bendradarbiavimą, o pasiūlytos inovacijos ir projektai, turi ne tik individualų poveikį, bet prisideda prie draugijos sėkmingos veiklos plėtojimo.

LBD pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė
LBD pirmininkės pavaduotoja, LNB Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Jolita Steponaitienė

Projektas „Tarptautinis jaunųjų bibliotekos specialistų diskusijų forumas: iniciatyvumas ir lyderystė bibliotekoje“

Projektas „Tarptautinis jaunųjų bibliotekos specialistų diskusijų forumas: iniciatyvumas ir lyderystė bibliotekoje“

Naujienos

2015 m. rugpjūčio 5-7 d. Šventojoje (UAB Sveikatos centras „Energetikas“) vyko Lietuvos bibliotekininkų draugijos Jaunųjų specialistų sekcijos vykdomo projekto „Tarptautinis jaunųjų bibliotekos specialistų diskusijų forumas: iniciatyvumas ir lyderystė bibliotekoje“ veiklos.

Trijų dienų veiklose dalyvavo 35 jaunieji bibliotekų specialistai, kurie mokėsi asmeninės lyderystės, diskutavo apie jauno specialisto galimybes ir iniciatyvas bibliotekose, susipažino su kolegomis, dalijosi patirtimi.

Įgyvendinant projekto tikslą – plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą bibliotekų sektoriuje, siekiant didesnės patirties sklaidos tarp jaunųjų specialistų – diskusijų forume dalyvavo ir 6 svečiai iš užsienio bibliotekų – Elina Sniedze ir Antra Vasilevska iš Latvijos, Maris Nool ir Liina Tamm iš Estijos, Iaroslava Khimich ir Viktoriia Polova iš Ukrainos. Svečiai pristatė savo šalies bibliotekininkų asociacijų veiklas, dalijosi patarimais, patirtimi apie jaunimo iniciatyvas bibliotekų sektoriuje, diskutavo apie kasdienes problemas ir veiklas. Nuotoliniu būdu bibliotekų sektoriaus veiklas pristatė ir Rusijos atstovės Olina Ekaterina ir Viktoriia Skoriak.

Po įtemptų diskusijų ir mokymų dalyviai mėgavosi geru oru prie jūros, dalyvavo jaunųjų specialistų „Protų mūšyje“, kuris įtraukė ir dalyvius iš užsienio. Trys dienos formalaus ir neformalaus bendravimo nuostabioje aplinkoje – puiki galimybė kolegoms pažinti vienas kitą, įgyti naujos patirties ir žinių.

Paskutinę projekto veiklų dieną atvykusi Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė bendravo su dalyviais, pristatė naujausias veiklas ir pasiekimus Lietuvos bibliotekų sektoriuje. Su svečiais aptartos naujos iniciatyvos ir susitikimai.

Šis projektas yra 2014 m. vykdyto projekto „Lietuvos bibliotekų jaunųjų specialistų kompetencijų ugdymo stovykla“ tęsinys, vėl subūręs jaunuosius profesionalus kompetencijų ugdymo veikloms ir gerosios patirties sklaidai. Projektą rengė ir įgyvendino Lietuvos bibliotekininkų draugijos jaunieji specialistai. Projekto vadovė – Eglė Grigaitė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkė.

Projekto organizatoriai dėkoja visiems prisidėjusiems prie veiklų sėkmės – LBD Pirmininkei, Birštono viešosios bibliotekos direktorei Alinai Jaskūnienei, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekos vyriausiajai specialistei, LBD Tarybos narei Sigutei Urbonavičienei, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktoriaus pavaduotojai Laimai Pačebutienei, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos LBD skyriaus pirmininkei Airidai Samavičienei, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos vyriausiajai bibliotekininkei, LBD Tarybos narei Ramunei Mauricaitei bei Birštono viešosios bibliotekos buhalterei Violetai Bajorienei.

Projektas „Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) dalyvavimas 80-oje IFLA generalinėje konferencijoje“

Projektas „Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) dalyvavimas 80-oje IFLA generalinėje konferencijoje“

Naujienos

80- oje IFLA Generalinėje  konferencijoje ir asamblėjoje (toliau – IFLA konferencija)  Lione (Prancūzija) pagal Lietuvos bibliotekininkų draugijos (toliau – LBD)  vykdytą projektą, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos (sutarties nr.  LKT/S(5,20) DKT- 2) dalyvavo:

  • Irena Krivienė, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė,
  • Elona Varnauskienė, LBD tarybos narė, Vilniaus universiteto bibliotekos Informacijos paslaugų centro vedėja,
  • Sandra Jablonskienė, LBD tarybos narė, Šilutės rajono savivaldybės  F. Bajoraičio bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė,
  • Jolita Steponaitienė, LBD tarybos narė, pirmininkės pavaduotoja, Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė.

IFLA konferencija– tai didžiausias metinis tarptautinis bibliotekinių asociacijų  renginys, kuriame susipažįstama su naujausiomis tendencijomis informacinių bibliotekinių technologijų srityje, naujais vadybos modeliais, „gerosiomis praktikomis“ ir patirtimi, iniciatyvomis, susijusiomis su bibliotekų svarbos stiprinimu ir aktualinimu kuriant žinių visuomenę. Šiandienos iššūkis –bibliotekoms tapti mediatoriumi tarp visuomenės ir modernių technologijų bei skaitmeninių paslaugų. Tai apibrėžta 79 – ojoje IFLA konferencijoje Singapūre paskelbtose IFLA kryptyse (IFLA trend report) [1].

80-osios IFLA konferencijos metu įvyko daugiau kaip 200 sesijų, tarp jų plenariniai posėdžiai bei specializuotos sesijos, skirtos asociacijų veiklos tobulinimui, įvairių tipų bibliotekų (nacionalinių, parlamentinių, viešųjų, akademinių, specialiųjų) veiklai ir pokyčiams jose aptarti, naujoms iniciatyvoms ir vykdomiems projektams pristatyti. Pranešimus skaitė atstovai iš įvairių pasaulio šalių. Juose  aptarti su įvairiapuse bibliotekų veikla susiję iššūkiai ir aktualūs klausimai: bibliotekų politikos ir strateginių nuostatų formavimas, naujų idėjų ir inovacijų generavimas, atstovavimo ypatumai ir privalumai, vartotojams skirtos paslaugos ir prieigos galimybės [2]. Dalyvavimas tokio lygio ir apimties renginyje, formaliuose ir neformaliuose susitikimuose leidžia pristatyti LBD, Lietuvos bibliotekų veiklą, susipažinti su kitų šalių bibliotekų veikla, inovacijomis, identifikuoti darbo tapatumus ir skirtumus, skatina bibliotekų tarptautinį bendradarbiavimą, didina Lietuvos bibliotekų matomumą pasaulyje, padeda skleisti gerąją bibliotekų patirtį, sėkmingai tobulinti, stiprinti ir plėtoti Lietuvos bibliotekininkystę, pritaikant tarptautinę patirtį. Konferencijos metu taip pat dalyvavome susitikimuose su IFLA vadovais.  Generalinėje asamblėjoje išklausėme IFLA prezidentės Sinikka Sipilä, generalinės sekretorės Jenefer Nicolson, revizijos komisijos ataskaitas. LBD pirmininkės pavaduotoja  Jolita Steponaitienė dalyvavo balsavime, priimant svarbius IFLA tolesnei veiklai sprendimus. LBD, kaip nacionalinė asociacija, turi balsavimo teisę ir net 10 balsų.

Įgyvendinant projektą „Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) dalyvavimas 80-oje IFLA generalinėje konferencijoje“,  konferencijoje dalyvavo LBD nariai, aktyviai prisidedantys prie draugijos veiklos organizavimo ir bibliotekinės  bendruomenės vienijime, renginių organizavimo, tarptautinio bendradarbiavimo, draugijos atstovavimo. Tai atstovai iš skirtingų tipų bibliotekų – nacionalinės,  valstybinės reikšmės ir universitetinės, bei savivaldybių viešosios, todėl visų specialieji interesai buvo skirtingi, o patirtys labai įvairios. Atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikinis technologinis, kultūrinis kontekstas sukuria ypatingas aplinkas konferencijos sekcijose, pranešimuose buvo skiriama daug dėmesio bibliotekų padėčiai įvertinti.  Šių dienų kontekste visi esame skaitmeninio turinio kūrėjai. Jo apimtys milžiniškos, todėl jį išsaugoti ir padaryti prieinamu visiems yra sunkus procesų suvaldymo darbas. Todėl turi būti parinkti aiškūs objektų atrankos kriterijai, kurie suformuojami stebint įvykius, pasiekiant turinį per atviros prieigos svetaines ir socialinę žiniasklaidą. Bibliotekinei praktikai šiandien labai svarbūs formatų, metaduomenų kiekvienam ištekliui, išteklių ir procesų metaduomenims redaguoti ir pildyti, redagavimo politikos (pvz.: naudojant tagus arba komentarus) pasirinkimo klausimai. Bibliotekų kuriami metaduomenys turi būti patrauklūs savo unikaliu turiniu:  informacijos išsamumu, sutelktumu, aiškia struktūra, nuorodų tinklais, entiteto (savasties) identifikatoriais. Ateities bibliotekose neišvengiamas bendradarbiavimas ir eksperimentavimas – kooperuotas metaduomenų kūrimas, bendri katalogai ir portalai. Jau dabar pastebimi tokie procesai kaip besiskiriančių  turiniu ir formomis informacinių poreikių, kitokių, besitransformuojančių, socialinių grupių poreikių atsiradimas. Tai sąlygoja naujų žinių jų identifikavimui  ir tų poreikių tenkinimui įgijimo būtinumą. Neišvengiama žinių ir įvairių resursų sąveika bibliotekoms tampant tarpininku, užtikrinančiu  informacijos kokybę.

IFLA konferencijos metu priimta Liono deklaracija dėl teisės į informaciją ir plėtrą (Lyon Declarationon Access to Information and Development). Šios deklaracijos tikslas – patvirtinti įsipareigojimus, įtvirtintus  2015 m. Jungtinių tautų Tvaraus vystymosi tikslų programoje, siekiant užtikrinti kiekvieno žmogaus teisę į naudojimąsi ir dalijimąsi informacija, kuri yra būtina skatinant tvarų vystymąsi ir atstovaujant demokratinėms visuomenėms [3]. Šiai deklaracijai pritaria ir Lietuvos bibliotekininkų draugija.

Kaip vertingą dalyvavimo IFLA konferencijoje patirtį būtina išskirti dalyvavimą sesijose, kuriose buvo skaitomi pranešimai, nagrinėjamos temos, orientuotos į akademinių bibliotekų veiklų tobulinimą, vartotojams teikiamų paslaugų, susijusią su virtualių mokymų organizavimu, plėtrą. Įvairių šalių bibliotekininkai, dėstytojai pristatė savo šalių (universitetų, viešųjų bibliotekų) patirtį, taikant MOOC (Massive Open Online Courses) – visiems prieinamus skirtingų programų mokymų internete kursus. Bibliotekinių paslaugų viešinimo srityje vertingi pranešimai ir sektinos patirtys apie informacijos specialistų, bibliografų, bibliotekininkų  kompetencijų, žinių svarbą suteikiant kokybišką informaciją vartotojams, taikant skirtingus pateikimo būdus skirtingoms vartotojų grupėms, naudojant šiuolaikinių technologijų, socialinių tinklų galimybes – informavimas Facebook pagalba ir pan., bibliotekų partnerystę žinių visuomenės kūrime. (Pvz.: bibliografinių duomenų bazės, kurioje pateikiami duomenys apie įvairiais laikotarpiais įvairiose šalyse cenzūros uždraustus leidinius. Projektą, kurio įgyvendinimas susijęs su šios bazės kūrimu, koordinuoja Oslo (Norvegija) nacionalinė biblioteka. Pirmajame etape įtraukta 30 šalių (tarp jų ir Lietuva) [4]. Šių dienų aktualija – atvira prieiga. Todėl buvo  įdomios, nemažai minčių diskusijoms sukėlė sesijos, skirtos atviros prieigos idėjų sklaidai, informacijos išteklių, esančių viešai prieinamuose ištekliuose, vietai bendroje bibliotekų kolekcijų plėtros politikoje, tų išteklių įtraukimui į bibliotekų  informacines sistemas ir t.t. Kelioms sesijoms, kurios irgi buvo skirtos akademinių bibliotekų veiklų aspektams nagrinėti, buvo pasirinktas world cafe formatas. „Gyvos“ diskusijos ir betarpiškas bendravimas buvo naudingas užmezgant pažintis su kolegomis, pasikeičiant  kontaktais tam, kad ateityje tam tikrus klausimus galima būtų aptarti elektroniniu paštu, keistis patirtimis ir nuomonėmis.

Ne tik specialiuosius lankytojų poreikius tenkinančioms, bet ir  kitoms bibliotekoms, visada buvo naudinga sužinoti kaip tenkinti poreikius lankytojų, kurie dėl negalios susiduria su ekonomine nelygybe, neraštingumu, kultūrine izoliacija ir diskriminacija švietimo srityje, užimtumo problemomis. Šiuolaikinės bibliotekos atlieka skatinamąjį vaidmenį neįgaliųjų gyvenime, padėdamos jiems visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tradiciškai viešųjų bibliotekų specialistai dalinosi darbo su  jaunimu, paaugliais, vaikais patirtimi, užtikrinant jų kūrybinę ir saviraiškos laisvę. Šioje konferencijoje pirmą kartą atkreiptas dėmesys į bibliotekų patirtis, tenkinant imigrantų ir emigrantų poreikius, skatinant jų integraciją į vietos bendruomenes.

Gerųjų patirčių sklaidai  ir „idėjų mugei“ svarbi plakatų sesija (Poster secion), kurioje bibliotekos, bibliotekinės asociacijos turi galimybę savo projektus, veiklą, idėjas pristatyti ne pranešimu, o tiesiogiai bendraujant su besidominčiais, dalinant skrajutes, dovanėles, atributiką. Būtent čia ir užsimezga kontaktai, gimsta bendrų projektų  idėjos. Šia galimybe dar labai mažai naudojasi Lietuvos bibliotekos, bet ateičiai planų yra (pristatyti LBD veiklą ir projektus, bendradarbiavimą, todėl burs bibliotekas šios – Lietuvos bibliotekų atstovavimo IFLA konferencijoje idėjos realizavimui).

Konferencijos metu veikė tarptautinė paroda. Jos organizatoriai kvietė apsilankyti ekspozicijose, kuriose savo paslaugas ir produkciją pristatė daugiau kaip 100 įmonių, organizacijų bei švietimo įstaigų – jos pristatė naujas skaitmeninimo, dokumentų apsaugos (pvz. popieriaus nurūgštinimo) technologijas, leidybinius projektus, informacinius portalus.

Neišdildomus įspūdžius paliko aplankytos Liono bibliotekos. Ekskursijų metu buvo galima susipažinti su bibliotekų sistema, atskirų bibliotekų veiklos organizavimo procesais, paslaugomis, inovacijomis, vartotojų aptarnavimo principais, kultūra ir pan. Bibliotekos žavėjo ne tik šiuolaikišku interjeru, bet ir senų pastatų pritaikymu naujiems poreikiams, skirtingo amžiaus bei poreikių lankytojams pritaikytomis erdvėmis – rimtam darbui, muzikos, meno mylėtojams, senjorams ar tėvams su mažais vaikais.

IFLA konferencija – tai vieta, kur sutinki senai pažįstamus kolegas, susirandi naujų draugų. Ypatingai malonu buvo sutikti Klaudiją Liuks. Ji 2010 metais buvo IFLA vykdyto projekto „Bibliotekų asociacijų stiprinimo“ (Building Strong Library Associations) LBD kuratorė ir Lietuvos bibliotekininkus mokė bibliotekų atstovavimo. Su K.Liuks pasidžiaugėme LBD pasiekimais atstovaujant mūsų bendruomenę – 2014 metais pasiekta puikių rezultatų – priimtas sprendimas kultūros darbuotojams padidinti atlyginimus 2,0 koeficientais, o LBD inicijuotą akciją „Neužmirštuolės“ Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjunga paskelbė metų bronziniu projektu, atkreipusiu valdžios atstovų dėmesį į bibliotekininkų situaciją netradicinio protesto priemonėmis.

 

Susitikimas su Klaudija Liuks

Su Lenkijos nacionalinės bibliotekos dir. pavaduotoja Katarzyna Slatska aptarėme Lietuvos bibliotekų bendradarbiavimą kuriant bendrą Lietuvos ir Lenkijos vietovardžių duomenų bazę. Tęsiant profesinį bendradarbiavimą su Šv. Andriaus universiteto (Jungtinė Karalystė) bibliotekos senųjų knygų specialistu Darylu Grynu, IFLA Retų knygų ir rankraščių sekcijos nariu, buvome pakviesti dalyvauti sekcijos posėdyje ir susipažinti su jos ateities planais įtraukti ir naujuosius rankraščius į apsaugos ir sklaidos projektus.

Apibendrinimui galima būtų pateikti kelis pastebėjimus:

  • dalyvavimas IFLA konferencijoje suteikė galimybę pamatyti labai platų problemų, susijusių su bibliotekų raida ir perspektyva skirtingose šalyse bei pasauliniame kontekste, spektrą;
  • tai galimybė įvertinti savo bibliotekos situaciją platesniame kontekste,
  • tai galimybė išgirsti kolegų patirtis sprendžiant aktualias problemas, pasidalinti patirtimi;
  • tai galimybė rasti naujus (kartais netikėtus) partnerius projektams ir bendradarbiavimui. 

[1] Plačiau apie IFLA kryptis: http://trends.ifla.org/insights-document

[3] Plačiau apie Liono deklaraciją http://www.lyondeclaration.org/

[4] Daugiau informacijos apie šią duomenų bazę galima rasti internete: http://www.beaconforfreedom.org/

Liono deklaracija dėl teisės į informaciją ir vystymąsi

Liono deklaracija dėl teisės į informaciją ir vystymąsi

Naujienos

2014 m. rugpjūčio mėn. Liono deklaracija parašyta anglų kalba. Pirmenybė teikiama angliškam dokumento variantui.

Jungtinės Tautos derina naują Vystymosi darbotvarkę, kuri pakeis Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Ši darbotvarkė taps orientyru visoms šalims gerinant žmonių gyvenimo sąlygas ir nustatys naujus tikslus 2016–2030 metams.

Mes, toliau pasirašiusieji, esame įsitikinę, kad visuomenės prieigos prie informacijos ir žinių gerinimas, naudojant prieinamas informacijos ir komunikacijos technologijas (IKT), palaiko darnų vystymąsi ir kelia žmonių gyvenimo lygį.

Todėl, mes raginame Jungtinių Tautų šalis nares prisiimti tarptautinį įsipareigojimą naudotis Vystymosi darbotvarke nuo 2015 m. siekiant užtikrinti, kad kiekvienas galėtų gauti, suprasti, naudotis ir dalytis informacija, kuri yra būtina skatinant darnų vystymąsi ir demokratines visuomenes.

Principai

Darnus vystymasis užtikrina ilgalaikį socialinį ir ekonominį klestėjimą ir žmonių gerovę visame pasaulyje. Esminė sąlyga, norint to pasiekti, – vyriausybių ir parlamentų narių, vietos valdžios institucijų ir bendruomenių, pilietinės visuomenės, privataus sektoriaus ir privačių asmenų gebėjimas priimti informacija pagrįstus sprendimus. Šiomis aplinkybėmis teisė į informaciją turi pereiti į kokybiškai naują lygmenį. Prieiga prie informacijos skatina vystymąsi, suteikdama žmonėms, ypač socialiai atskirtiems ir skurstantiems, galimybes:

  • naudotis savo pilietinėmis, politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis;
  • būti ekonomiškai aktyviais, produktyviais ir inovatyviais;
  • mokytis ir taikyti naujus įgūdžius;
  • praturtinti kultūrinę tapatybę ir raišką;
  • dalyvauti priimant sprendimus ir būti aktyvios ir neabejingos pilietinės visuomenės dalimi;
  • kartu su bendruomene ieškoti vystymosi problemų sprendimų;
  • užtikrinti atskaitomybę, skaidrumą, gerą valdymą, dalyvavimą ir galių suteikimą;
  • vertinti, kaip vykdomi vieši ir privatūs įsipareigojimai siekti darnaus vystymosi.

Deklaracija

Remiantis aukšto lygio ekspertų susitikimo dėl Vystymosi darbotvarkės nuo 2015 m. išvadomis, konsultacijomis dėl Jungtinių Tautų Vystymosi programos nuo 2015 m. ir atviros darbo grupės ataskaitomis, kuriose nurodyta, kad teisė į informaciją turi lemiamą vaidmenį skatinant vystymąsi, mes, toliau pasirašiusieji, pripažįstame, kad:

1. Skurdas yra daugialypis, ir pažanga, siekiant jį panaikinti, yra susijusi su darnaus vystymosi įvairiose srityse užtikrinimu;

2. Darnus vystymasis turi užtikrinti, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, kai:

a) nelygybė mažinama suteikiant galias, ugdant ir įtraukiant į visuomenės gyvenimą socialiai atskirtų žmonių grupes, įskaitant moteris, čiabuvius, mažumas, migrantus, pabėgėlius, neįgalius asmenis, pagyvenusius žmones, vaikus ir jaunimą;

b) lyčių lygybė, kaip ir visapusiškas socialinis, ekonominis ir politinis aktyvumas, gali būti žymiai paskatinti sudarant moterims ir mergaitėms lygias ugdymo(si) galimybes;

c) orumas ir savarankiškumas gali būti skatinami visiems užtikrinant galimybę įsidarbinti ir dirbti orų darbą;

d) lygi teisė į informaciją, išraiškos laisvė, asociacijų bei susirinkimų laisvė, asmeninio gyvenimo neliečiamumas yra skatinami, ginami ir gerbiami kaip būtinos asmeninės nepriklausomybės sąlygos;

e) dalyvavimas visuomeniniame gyvenime yra užtikrinamas visiems, suteikiant galimybę patiems prisiimti atsakomybę už reikiamus pokyčius gerinant gyvenimo sąlygas.

3. Prieigos prie informacijos ir žinių gerinimas, paremtas visuotiniu raštingumu, yra esminis darnaus vystymosi ramstis. Didesnis kokybiškos informacijos ir duomenų prieinamumas ir bendruomenių dalyvavimas jas kuriant užtikrins geresnį ir skaidresnį išteklių paskirstymą.

4. Tokie informacijos tarpininkai, kaip bibliotekos, archyvai, pilietinės visuomenės organizacijos, bendruomenių lyderiai ir žiniasklaida, turi gebėjimų ir išteklių padėti vyriausybėms, institucijoms ir privatiems asmenims perduoti, sisteminti, struktūruoti ir suprasti vystymuisi reikalingus duomenis. Jie gali tai daryti:

a) teikdami informaciją apie pagrindines teises ir galimybes, viešąsias paslaugas, aplinką, sveikatos apsaugą, švietimą, darbo galimybes bei valstybės išlaidas vietinių bendruomenių ir žmonių vystymuisi remti;

b) nustatydami ir atkreipdami dėmesį į aktualias spręstinas gyventojų problemas;

c) susiedami suinteresuotas šalis, nepaisant regioninių, kultūrinių ir kitų kliūčių, kad būtų lengviau komunikuoti ir keistis vystymosi sprendimais bei juos įvertinti, siekiant didesnio poveikio;

d) išsaugodami ir suteikdami nuolatinę prieigą prie kultūros paveldo, vyriausybės veiklos dokumentų ir viešosios informacijos, koordinuojant nacionalinėms bibliotekoms ir archyvams bei kitoms viešojo paveldo institucijoms;

e) organizuodami viešuosius forumus ir suteikdami erdvę, reikalingą aktyvesniam pilietinės visuomenės dalyvavimui ir įsipareigojimams priimant sprendimus;

f) rengdami mokymus ir ugdydami gebėjimus, kurie padėtų žmonėms gauti ir suprasti informaciją bei pasinaudoti reikalingiausiomis viešosiomis paslaugomis.

5. Naudojant išplėtotą IKT infrastruktūrą galima plėsti komunikacijas, paspartinti paslaugų teikimą ir suteikti prieigą prie gyvybiškai svarbios informacijos, ypač atokiai įsikūrusioms bendruomenėms. Bibliotekos ir kiti informacijos tarpininkai gali naudoti IKT, kad sumažintų atotrūkį tarp nacionalinės politikos ir jos regioninio įgyvendinimo, siekiant užtikrinti, kad vystymosi naudą pajustų visos bendruomenės.

6. Mes, toliau pasirašiusieji, kviečiame Jungtinių Tautų šalis nares pripažinti, kad teisė į informaciją ir gebėjimai, reikalingi ja efektyviai naudotis, yra būtini darniam vystymuisi, ir užtikrinti, kad tai būtų įtvirtinta Vystymosi darbotvarkėje nuo 2015 m.:

a) pripažįstant visuomenės teisę į prieigą prie informacijos ir duomenų, kartu gerbiant teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą;

b) pripažįstant vietos valdžios institucijų, informacijos tarpininkų ir infrastruktūros, taip pat IKT bei atviro interneto, kaip įgyvendinimo priemonių, vaidmens svarbą;

c) priimant strategiją, standartus ir teisės aktus užtikrinančius nuolatinį finansavimą, informacijos integralumo, išsaugojimo ir pateikimo galimybes, kad vyriausybės galėtų teikti, o žmonės – gauti informaciją;

d) nustatant tikslus ir rodiklius, kurie leistų išmatuoti prieigos prie informacijos ir duomenų poveikį, ir pateikti kasmetines pažangos ataskaitas Vystymosi ir prieigos prie informacijos ataskaitoje (angl. Development and Access to Information (DA2I) report).

Pasirašymo instrukcijos

Visi, pritariantys Liono deklaracijoje dėl teisės į informaciją ir vystymąsi išreikštai vizijai, kviečiami prisidėti prie ją pasirašiusiųjų.

Kontaktai:

Dr. Stuart Hamilton
International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA)
PO BOX 95312
The Hague
Netherlands

Email: Stuart Hamilton or IFLA HQ


Liono deklaracija (pdf).

Lietuvos bibliotekų jaunųjų specialistų kompetencijų ugdymo stovykla

Lietuvos bibliotekų jaunųjų specialistų kompetencijų ugdymo stovykla

Naujienos

2014 m. rugpjūčio 27-29 dienomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokymų bazėje Pakretuonėje (Pakretuonės k., Švenčionių raj.) vyko Lietuvos bibliotekininkų draugijos Jaunųjų specialistų sekcijos narių organizuota Lietuvos bibliotekų jaunųjų specialistų kompetencijų ugdymo stovykla.

Projektą stovyklai organizuoti rengė ir įgyvendino patys Jaunųjų specialistų sekcijos nariai, projekto vadovė – Eglė Grigaitė iš Kauno regiono bibliotekininkų draugijos (projekto finansavimas patvirtintas 2014 gegužės 7 d. Lietuvos kultūros tarybos sprendimu „Dėl kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos prioritetinės veiklų rėmimo srities „Kultūros edukacija“ priemonės „Kultūros ir meno darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ projektų dalinio finansavimo 2014 metais“ Nr. 1LKT-48(1.2)).

Stovykloje dalyvavo 30 asmenų iki 35 metų amžiaus iš įvairių Lietuvos bibliotekų: Lietuvos nacionalinės, savivaldybių ir apskričių viešųjų, akademinių ir specialiosios. Per tris dienas dalyviai susipažino, pabendravo, pasidalijo patirtimi ir įgijo naujų žinių.

Pirmoji diena prasidėjo svečių – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus, prof. Renaldo Gudausko ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės Alinos Jaskūnienės – pranešimais ir sveikinimais susirinkusiems dalyviams. Vėliau patys dalyviai pristatė savo bibliotekas, o Alma Masevičienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) – 2014 m. IFLA konferencijos gerąją patirtį. Vakarodami neformalioje aplinkoje, dalyviai galėjo pabendrauti, aptarti naujus iššūkius ir problemas, su kuriomis susiduria bibliotekos, ir jų sprendimus.

Antrą ir trečią dieną (rugpjūčio 28-29 d.) vyko mokymai „Komandinis darbas, asmeninis efektyvumas ir praktinė psichologija“, kuriuos vedė UAB „Talentų namai“ psichologė, koučingo specialistė, lektorė Vega Dikčienė. Mokymų metu jaunieji specialistai gavo patarimų ir žinių itin aktualia tema – kartų bendravimas ir bendradarbiavimas bibliotekose. Praktinės veiklos išryškino asmeninių savybių, įsiklausymo svarbą kasdienėse veiklose, komandinės ir organizacinės atsakomybės reikšmę. Antrą dieną žaismingai užbaigė „Protų mūšis“, suteikęs visiems geros nuotaikos.

Trečios dienos popietę, mokymų pabaigoje, dalyviai apibendrino mokymų rezultatus ir pasidalijo įspūdžiais. Daugelis kaip didžiausią stovyklos privalumą nurodė galimybę pabendrauti, užmegzti naujus kontaktus. Paaiškėjo, jog Lietuvos bibliotekose dirba jauni, talentingi, išsilavinę, kūrybiški ir aktyvūs žmonės, kurie gali daug nuveikti kartu. Su mintimis stovyklą rengti ir kitąmet dalyviai išvyko kupini įspūdžių, pasisėmę patirties ir, svarbiausia, naujų žinių, teikiančių galimybę gerinti kasdienių veiklų efektyvumą.

Tarptautinis bibliotekininkų dviračių žygis „Baltic Star 2014“

Tarptautinis bibliotekininkų dviračių žygis „Baltic Star 2014“

Naujienos

Birželio 14-20 dienomis penketas Lietuvos bibliotekininkų kartu su kolegomis iš įvairių Europos valstybių nuvažiavo dviračiais daugiau nei 300 km tokiu būdu atstovaudami bei garsindami bibliotekų vardą.

 

Šiame tarptautiniame bibliotekininkų dviračių žygyje dalyvavo kolegos iš kaimyninės Latvijos (ši komanda startavo iš Preili), Baltarusijos (starto vieta Minskas) bei Rusijos Kaliningrado srities. Į šį dviračių žygį bibliotekininkai įsitraukė ne tik iš kaimyninių valstybių, bet taip pat kolegos iš Švedijos, Suomijos, Vokietijos bei kitų šalių. Tuo tarpu lietuvaičių penketas startavo Plungėje.

Visa ši savaitė neapsiribojo vien tik monotonišku dviračio mynimu, siekiant kuo greičiau įveikti numatytą dienos atstumą (~50-80 km). Važiuojant dviračiais, kiekvieną dieną buvo lankomos įvairios šalies viešosios bibliotekos: tiek didesnių miestų bei miestelių, tiek ir mažesnės, įsikūrusios kaimuose. Lankant bibliotekas, tarptautinio dviračių žygio dalyviai diskutavo su kolegomis, dalinosi patirtimi, problemomis, ieškojo sprendimo būdų bei užmezgė naujus kontaktus. Ne paslaptis, jog visuomet savo kiemo problemos atrodo didžiausios, tačiau kartais yra labai sveika savo problemas palyginti su kitais iš šalies. Susitikti su savo kolegomis iš kitų valstybių neturime daug galimybių, o ir tos pačios dažnai esti tik formalių konferencijų metu. Būtent todėl toks neformalus bendravimo būdas buvo puiki galimybė artimiau susipažinti su kolegomis, pamatyti bei iš šalies palyginti įvairių bibliotekų gyvenimą, ieškant bendrų problemų sprendimo vardiklių.

Keturios dviračiais minančios komandos susitiko vienoje vietoje – Kaune, kuriame praleido dvi dienas. Pirmoji buvo skirta lankyti šio miesto bibliotekas bei susipažinti artimiau su kolegomis iš skirtingų komandų visiškai neformalioje aplinkoje. Antrosios dienos metu Kauno miesto savivaldybės administracijos pastate įvyko baigiamoji konferencija. Čia, susirinkę visų komandų dalyviai, pristatė tai, ką pamatė žygio metu, įvardijo pagrindines užfiksuotas problemas, su kuriomis susiduria bibliotekos, bei ieškojo šių problemų galimų sprendimų. Iš daugybės įvardintų bei diskutuotų problemų būtų galima išskirti keletą, ties kuriomis dalyviai diskutuodami praleido daugiausia laiko. Tai ypač jaunų bibliotekininkų motyvacija pasirinkti bei dirbti šį darbą: kaip skatinti tapti bei būti bibliotekininku XXI amžiaus apsuptyje. Antroji diskutuota tema atskleidė, kaip skirtingos Europos bibliotekos vienodai susiduria su ta pačia problema. Tai – jaunimo bei darbingo amžiaus gyventojų (~ 18-50 m.) pasyvus arba visiškas bibliotekų nelankymas. Kaip pritraukti skaitytojus bei juos išlaikyti būti aktyviais bibliotekų ne tik skaitytojais, bet ir lankytojais apskritai, turint omenyje vis labiau besiplečiantį bibliotekų teikiamų paslaugų spektrą (įvairūs renginiai, parodos ir pan.). Ieškant kultūros gyvenimo židinių, ne tik mažuose kaimuose, bet ir miestuose biblioteka tampa ta vieta, kur susitinka įvairaus amžiaus bei skirtingų profesijų žmonės. Biblioteka tampa ta vieta, kur ieškoma, teikiama informacija bei ja dalinamasi su kitais. Informacijos šaltiniai nebėra tik tradiciniu formatu išleistos knygos, žurnalai ar laikraščiai. Jos pateikimas kinta, o bibliotekos prie to geba greit prisitaikyti, sugebėdamos ją pateikti įvairiomis formomis: renginių metu, naudojantis įvairiomis informacinėmis technologijomis ir pan. XXI a. dinamiškų pokyčių akivaizdoje bibliotekos yra priverstos sparčiai keistis ir tobulėti, todėl mitai bei stereotipai, kurių mūsų visuomenėje vis dar apstu turi būti sulaužyti. Ši tema taip pat gvildenta ne tik konferencijos, bet ir viso žygio metu.

Šis bibliotekininkų dviračių žygis „Cycling for libraries – Baltic star“ yra projekto „Cycling for libraries“ atšaka, skirta bibliotekininkams ir bibliotekų draugams. Projekto tikslas – minant pedalus diskutuoti apie aktualius bibliotekoms ir bibliotekininkams klausimus. Idėja organizuoti šį dviračių žygį kilo Suomijoje, o pirmasis toks tarptautinis bibliotekininkų dviračių žygis įvyko 2011 metais iš Berlyno į Kopenhagą. Galbūt daugeliui toks elementarus ir sportiško nusiteikimo reikalaujantis žygis atrodo niekuo neišsiskiriantis ir nereikalaujantis didesnio susidomėjimo, tačiau tik sudalyvavus tokiame žygyje galima pajusti, kokiai didelei tarptautinei šeimai priklauso kiekvienas bibliotekininkas, kaip visi tampriai esame susiję: skirtingi, bet tuo pačiu vienodi bei jauni širdyse, nors dalyvių žygis svyruoja labai – ~ 28-70 m.