Kviečiame jungtis prie aplinkosauginio projekto „Atsakingas skaitytojas“

Kviečiame jungtis prie aplinkosauginio projekto „Atsakingas skaitytojas“

Daugelis mūsų šalies gyventojų galėtų patvirtinti, kad būtent bibliotekos erdvėje išgirdo žinią apie socialinę atsakomybę prieš gamtą ir žmones, rūšiuojant atliekas.

Bibliotekos tapo svarbių renginių, raginančių atsakingai tvarkyti elektronikos atliekas, dalyvėmis bei iniciatorėmis.

Elektronikos platintojų asociacija (EPA), bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, ir šiemet organizuoja aplinkosauginį projektą „Atsakingas skaitytojas“.

Penktus metus vykstančio konkurso metu dalyvaujančios bibliotekos yra kviečiamos skatinti bibliotekų lankytojus prisijungti prie elektronikos ir baterijų atliekų rinkimo akcijos. Ji truks iki pat metų pabaigos. Nebenaudojamas baterijas, smulkius elektronikos prietaisus gyventojai galės atnešti į bibliotekas, taip pat registruotis, kad stambiosios elektronikos atliekos nemokamai būtų išvežamos iš namų. Išvežtų iš gyventojų namų elektronikos atliekų kiekiai bus sumuojami su bibliotekose surinktu bendru elektronikos atliekų ir baterijų kiekiu. Atsižvelgiant į bibliotekų poreikį, EPA pasirūpins atliekų išvežimu ir saugiu jų sutvarkymu.

Šiemet net keturios bibliotekos, kurių iniciatyva bus surinkta daugiausiai elektroninės technikos atliekų, galės savo skaitytojus pradžiuginti jų pačių išsirinktu 500 Eur vertės knygų krepšeliu, kurį dovanos EPA. O netgi 12-ai aktyviausiai projekte dalyvavusių bibliotekų darbuotojams individualiai bus įteikti ir specialūs prizai – nuo 50 Eur iki 300 Eur vertės „Maxima“ dovanų čekiai. 6 individualūs prizai bus įteikti po pirmojo etapo, o likusieji 6 – pasibaigus antrajam.

Dalyvauti projekte nusprendusios bibliotekos kviečiamos iki 2019 m. balandžio 30 d. apie savo sprendimą informuoti projekto organizatorius el. paštu socprojektai@epa.lt arba telefonu +370 678 58584. Konkurso taisykles rasite priede arba internetinėje svetainėje www.epa.lt.

Akcijos plakatą galite rasti čia!

KONKURSO „ATSAKINGAS SKAITYTOJAS“ TAISYKLĖS

 

Seminaras, skirtas ES autorių teisių reformai

Seminaras, skirtas ES autorių teisių reformai

Seminare, kurį organizavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Europos intelektinės nuosavybės teisės ir privatinės teisės mokslo centras, bendradarbiaudamas su advokatų kontora „Ellex Valiunas“, ES Komisijos atstovybė Lietuvoje, Lietuvos leidėjų asociacija, gretutinių teisių asociacija AGATA ir Lietuvos bibliotekininkų draugija, aptartos temos susijusios su problemiškiausiais ES autorių teisių reformos klausimais. Neabejotina, jog patvirtinta direktyva turės įtakos visiems rinkos dalyviams: teisių turėtojams, naudotojams ir vartotojams.

Šaltinis: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija

Draugijos deleguotų atstovų veikla IFLA nuolatiniuose komitetuose

Draugijos deleguotų atstovų veikla IFLA nuolatiniuose komitetuose

Puikios žinios iš IFLA būstinės. Draugijos deleguoti atstovai ir toliau tęs darbą Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) nuolatiniuose komitetuose.

Antrajai kadencijai perrinkti Draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, kuri dirbs Komplektavimo ir kolekcijų valdymo nuolatiniame komitete, ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas – Vadybos ir rinkodaros nuolatiniame komitete. Ši komitetų kadencija truks iki 2023 metų.

ATEIK – SUŽINOK IR IŠMOK

ATEIK – SUŽINOK IR IŠMOK

Skelbiame 2019 metų Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės temą: ATEIK – SUŽINOK IR IŠMOK.

Savaitės metu kviečiame didžiausią dėmesį skirti bibliotekų vaidmeniui mažinant skaitmeninę ir socialinę atskirtį bei mokymuisi visą gyvenimą.

Artimiausiu metu informacija bus papildyta.

Netektis

Netektis

Sausio 27 d., eidamas 82 metus mirė ilgametis Nacionalinės bibliotekos darbuotojas, pirmasis atkurtos Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas, Draugijos garbės narys, mokslinių tyrimų bibliotekoje pradininkas ir puoselėtojas, kultūros visuomenininkas Romualdas Vytautas Rimša.

Ilsėkis ramybėje kolega.

Romualdo Vytauto Rimšos biografija

 

Tarptautinė konferencija įkvepianti tobulėti

Tarptautinė konferencija įkvepianti tobulėti

Lietuvos delegacija IFLA 2016

Mokymasis visą gyvenimą yra neatsiejama bibliotekos dalis, tad labai svarbu, kad biblioteka būtų ta erdvė, kuri skatintų tobulėti ir eiti pirmyn. Birželio 8 dieną apie tai diskutuota Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje vyko Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos organizuojama tarptautinė patirties dalijimosi konferencija „Mokydami kitus, tobulėjame patys“.

Įvykusios konferencijos tikslas – dalintis sėkmingomis patirtimis suaugusiųjų švietimo srityje, paskatinti kitas bibliotekas dalyvauti įvairiose programose, tarptautiniuose projektuose bei pristatyti Erasmus+ projekto „Andragogika: nuotolinė mokymosi sistema bibliotekų specialistams“  metu sukurtą nuotolinę mokymosi sistemą.

Tarptautinėje konferencijoje pranešėjų iš 4 šalių patirtis

Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš Suomijos, Ukrainos, Latvijos bei Lietuvos. Pranešėjai dalinosi savo patirtimi, idėjomis, vertingais patarimais, pristatė įgyvendintus projektus.

Konferenciją pradėjo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laura Juchnevič bei Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, kurios pasveikino susirinkusius dalyvius.

Pirmojoje pranešimų sesijoje konferencijos svečiams buvo pristatytas Erasmus+ projektas „Andragogy: Virtual Learning Environment for Librarians“. Konferencijos dalyviai buvo supažindinami su projekto tikslais, pagrindinėmis užduotimis, įgyvendinimo procesu, daug dėmesio skirta projekto metu sukurtai nuotolinei mokymosi sistemai. Taip pat konferencijos svečiai galėjo sužinoti apie balandžio mėnesį vykusius sistemos mokymus Pazardžike, Bulgarijoje. Mokymai suteikė galimybę bibliotekų atstovams iš Lietuvos, Latvijos bei Bulgarijos įsigilinti į sistemą, ją patiems išbandyti ir teikti savo siūlymus.

Antroji pranešimų sesija prasidėjo Pelči rajono bibliotekos (Latvija) direktorės bei Latvijos bibliotekininkų draugijos Tarybos narės Dianos Girvaites pranešimu apie bibliotekoje organizuotus ispanų kalbos kursus suaugusiems. Pranešėja pasidalino savo patirtimi vykdant ERASMUS+ finansuojamą savanorystės projektą (European Voluntary Service), kurio metu bibliotekoje savanoriavo mergina iš Gruzijos ir vaikinas iš Ispanijos.

Su savanorių pagalba buvo vykdomos ispanų bei anglų kalbos pamokos bibliotekos bendruomenei. Kaip pati D. Girvaite teigė, vykdant tokius projektus galima įgyti neįkainojamos patirties, kuri pravečia ateityje, tačiau tai ir didžiulė atsakomybė, projektas reikalauja daug kantrybės, darbo ir atkaklumo. Nepaisant to, pranešėja nei nedvejodama rekomendavo susirinkusiems dalyviams nebijoti iššūkių ir esant galimybei dalyvauti tokiuose projektuose.

Kitą pranešimą pristatė viešnia iš Suomijos Turkų moterų centro direktorė, projekto „Creadream Forum in Library“ koordinatorė Raija Alalipasti. Pranešėja pristatė naujas visuomenės motyvavimo galimybes bibliotekoje bei pasidalino įvairiomis idėjomis ir įžvalgomis. Kaip pati R. Alalipasti teigė, Suomijoje didžioji dauguma lankytojų į biblioteką ateina ne pasiskolinti knygų, o dalyvauti bibliotekos organizuojamoje veikloje. Jie noriai įsitraukia į įvairius projektus, o platus ir kokybiškas renginių pasirinkimas motyvuoja juos aktyviai dalyvauti, tad tik nuo bibliotekininkų priklauso, kaip aktyviai bendruomenės nariai dirbs kartu su biblioteka.

Antroji viešnia iš Suomijos Abo universiteto doktorantė, edukatorė Anu Ojaranta pristatė švietimo galimybes Suomijos bibliotekose. Išsamus pranešimas suteikė galimybę susipažinti su priemonėmis kurios yra naudojamos tiek suaugusiųjų, tiek vaikų edukacijoje. Pranešėja pristatė projektus bei iniciatyvas, kurias įgyvendina Suomijos bibliotekos, dalinosi savo asmenine patirtimi.

Konferenciją užbaigė pranešėjos iš Ukrainos – Socialinių mokslų daktarė, Ukrainos nacionalinės V. I. Vernadskio bibliotekos Pilietinės analizės skyriaus vyresnioji tyrėja, Kijevo nacionalinio kultūros ir meno universiteto Informacijos, bibliotekininkystės ir archyvistikos skyriaus vadovė Tetiana Hranchak ir socialinių mokslų daktarė, profesorė, Nacionalinės akademijos Kultūros ir meno specialistų vadybos Socialinės komunikacijos ir Bibliotekininkystės padalinio vadovė Vira Zagumena. Pranešėjos pristatė ugdymo galimybes virtualiose mokymosi sistemose. Supažindino kokios sistemos naudojamos Ukrainoje, kas pasiteisino, kiek vartotojų buvo įtraukiama ir su kokiomis problemomis įgyvendinant projektus buvo susiduriama.

Konferencijos pranešimai buvo įkvepiantys ir skatinantys veikti. Tiek konferencijos dalyviai, tiek pranešėjai noriai dalinosi savo patirtimi ir patarimais.

Nuotolinė mokymosi sistema

Maloniai kviečiame registruotis ir prisijungti prie virtualios mokymosi sistemos ir studijuoti joje esančias programas. Virtualioje mokymosi sistemoje susipažinsite su tyrėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Bulgarijos parengta medžiaga bei sukaupta ilgamete patirtimi suaugusiųjų švietimo srityje.

Mokymų programoje galite mokytis keturias temas: suaugusiųjų  mokymo  ir mokymosi metodai, mokymų  programos  rengimo  principai, efektyvi  komunikacija, ir darbas su tikslinės  auditorijos. Naudojantis sistema galite susipažinti ir atlikti praktines užduotis, kurios siejasi su nagrinėjama tema, sužinoti dar negirdėtų faktų apie konkrečius temos aspektus. Papildomoms temos studijoms skyriaus pabaigoje pateikiamos naudingos literatūros sąrašai.

Įsisavinę teorines žinias ir susipažinę su praktiniais pavyzdžiais galite pasitikrinti, ką išmokote ir spręsti testus pagal pasirinktą temą arba programą, gauti atitinkamus pažymėjimus.

Taip pat siūlome aktyviai dalyvauti forume, teikti pasiūlymus bei pastabas, užduoti klausimus Jums aktualiomis temomis. Rekomenduojame dalintis turimomis švietimo praktikomis ir metodais, diskutuoti apie suaugusių mokymo metodus, mokymosi programų formavimo principus, efektyvios komunikacijos formas ir darbo su skirtingomis suinteresuotųjų grupėmis privalumus ir problematika.

„Mokydami kitus, tobulėjame patys“, todėl andragogikos mokymosi programa sudarys sąlygas tobulinti žinias nepaisant laiko, ekonominių ir vietos apribojimų, dalintis specialistų suaugusių mokymų veiklos patirtimi, bendrauti su andragogais iš kitų miestų ir šalių, padėti vieni kitiems mokymosi procese.

Parengė:
Greta Bacevičiūtė ir Toma Katinaitė

82-oji IFLA generalinė konferencija: įspūdžiai ir patirtys

82-oji IFLA generalinė konferencija: įspūdžiai ir patirtys

Lietuvos delegacija IFLA 2016

Rugpjūčio 13–19 dienomis Kolambuse, Ohajo valstijoje (JAV), įvyko 82-oji Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja, kurios tema „Ryšiai. Bendradarbiavimas. Bendruomenė“ (angl. Connections. Collaboration. Community). 

Lietuvos bibliotekininkų draugijai (LBD) konferencijoje atstovavo pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir vicepirmininkė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Asta Naudžiūnienė, kurios drauge su 19 bibliotekų atstovų sudarė gausią Lietuvos delegaciją. LBD atstovių dalyvavimą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija.

LBD Tarybos nariai (iš kairės): Alma Masevičienė, vicepirmininkė Asta Naudžiūnienė,pirmininkė Alina Jaskūnienė, vicepirmininkas Petras Zurlys

IFLA Generalinis sekretorius G. Leitneris pabrėžė, kad IFLA turi stiprinti ryšį su nacionalinėmis asociacijomis ir nacionalinėmis bibliotekomis, ir kad ši konferencija yra istorinė, nes būtent čia, Kolambuse, šis procesas prasideda. Jo manymu, „IFLA turi būti ne tokia centralizuota, labiau dirbti regionams, stiprindama jų veiklą ir įtraukdama kuo daugiau žmonių“. Todėl artimiausiu metu planuojami net šeši regioniniai susitikimai su nacionalinių asociacijų lyderiais, kuriuose vyks diskusijos, o apibendrinus rezultatus bus parengtas naujas dokumentas – pasaulinė bibliotekų vizija (angl. Global Vision), kurią įgyvendinti galės tik stiprus, susitelkęs, bendradarbiaujantis bibliotekų tinklas. Konferencijoje buvo svarstyta galimybė sukurti pasaulinį visų tipų bibliotekų žemėlapį (angl. World Library MAP), kuriame būtų surinkta ir pateikta naudinga informacija, atskleidžianti bibliotekų, kaip bendruomenės edukatorių technologijų naudojimo ir informacijos paieškos srityse, svarbą. Žemėlapis būtų naudojamas kaip efektyvi bibliotekų atstovavimo priemonė, leidžianti daryti įtaką valdžios atstovų sprendimams dėl lėšų skyrimo ir bibliotekų įtraukimo į svarbius ekonominius procesus.

Su Baltijos šalių atstovais (iš kairės): LBD vicepirmininkė A. Naudžiūnienė, Latvijos bibliotekininkų draugijos prezidentė K. Paberza, LBD pirmininkė A. Jaskūnienė, Estijos bibliotekininkų draugijos pirmininkė K. Riisalu, LBD vicepirmininkas P.Zurlys

IFLA Generalinis sekretorius G. Leitneris pabrėžė, kad IFLA turi stiprinti ryšį su nacionalinėmis asociacijomis ir nacionalinėmis bibliotekomis, ir kad ši konferencija yra istorinė, nes būtent čia, Kolambuse, šis procesas prasideda. Jo manymu, „IFLA turi būti ne tokia centralizuota, labiau dirbti regionams, stiprindama jų veiklą ir įtraukdama kuo daugiau žmonių“. Todėl artimiausiu metu planuojami net šeši regioniniai susitikimai su nacionalinių asociacijų lyderiais, kuriuose vyks diskusijos, o apibendrinus rezultatus bus parengtas naujas dokumentas – pasaulinė bibliotekų vizija (angl. Global Vision), kurią įgyvendinti galės tik stiprus, susitelkęs, bendradarbiaujantis bibliotekų tinklas. Konferencijoje buvo svarstyta galimybė sukurti pasaulinį visų tipų bibliotekų žemėlapį (angl. World Library MAP), kuriame būtų surinkta ir pateikta naudinga informacija, atskleidžianti bibliotekų, kaip bendruomenės edukatorių technologijų naudojimo ir informacijos paieškos srityse, svarbą. Žemėlapis būtų naudojamas kaip efektyvi bibliotekų atstovavimo priemonė, leidžianti daryti įtaką valdžios atstovų sprendimams dėl lėšų skyrimo ir bibliotekų įtraukimo į svarbius ekonominius procesus.

Su IFLA prezidente Donna Scheeder ir Claudia Lux po IFLA Presidentės sesijos – Answering the Call to Action: How Might We Respond to the Challenges Presented in the IFLA Trend Report (SI)

82-oji IFLA generalinė konferencija ir asamblėja buvo išskirtinė dėl pristatytų dokumentų, kurie svarbūs visai bibliotekų bendruomenei. IFLA prezidentės Donnos Scheeder sesijoje didžiausias dėmesys buvo skirtas IFLA pranešimui apie tendencijas. 2013 m. IFLA paskelbė pranešimą apie tendencijas (angl. IFLA Trend Report), kuriame buvo apibrėžtos penkios svarbiausios kryptys, formuojančios pasaulio informacinę aplinką. Po to šis dokumentas buvo apsvarstytas visuose žemynuose, išverstas į 14 pasaulio kalbų (taip pat ir lietuvių – skelbiama LBD svetainėje. 82-ojoje IFLA generalinėje konferencijoje paskelbtas atnaujintas pranešimas apie tendencijas (angl. IFLA Trend Report 2016 Update).

Kitame IFLA konferencijoje pristatytame dokumente Tęstinio profesinio mokymo gairės: principai ir geroji praktika (angl. IFLA Guidelines for Continuing Professional Development: Principles and Best Practices) pažymima, kad „bibliotekų veiklos ir informacijos paslaugų kokybė ir veiksmingumas priklauso nuo personalo kompetencijos. Nuolat kintantys visuomenės poreikiai, tobulėjančios technologijos ir profesinių žinių gausėjimas skatina bibliotekininkus ir kitus informacijos specialistus plėsti turimas žinias, nuolat atnaujinti įgūdžius“.

Konferencijos metu paskelbti ir EIFL (Electronic Information for Libraries) įsteigto „Viešųjų bibliotekų inovacijų“ apdovanojimo konkurso nugalėtojai. Tarp keturių bibliotekų iš Afrikos, Europos ir Karibų regiono už sėkmingai įgyvendintą jaunimui skirtą projektą „Atrask save 3D mieste“, ugdantį profesinę motyvaciją, kūrybiškumą, teikiantį profesinio orientavimo IRT specialybėms paslaugą, įvertinta Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.

Kaip ir kasmet konferencijoje vyko tradiciniai renginiai – naujųjų technologijų ir paslaugų paroda ir stendinių pranešimų sesija, kurioje didžiulio susidomėjimo sulaukė net penki Lietuvos bibliotekas ir jų paslaugas, projektus pristatantys plakatai: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Lietuvos aklųjų ir trijų viešųjų bibliotekų – Kauno apskrities, Utenos A. ir M. Miškinių bei Vilniaus miesto centrinės.

Plakatų sesijoje prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos plakato

Konferencijos dalyviai apsilankė ir Kolambuso miesto viešojoje bibliotekoje, kuri neseniai atvėrė duris po rekonstrukcijos, kainavusios per 40 milijonų JAV dolerių. Biblioteka patraukia dėmesį erdvėmis, paslaugų įvairove, įdomiais architektūriniais sprendimais, savitu interjero dizainu ir paslaugiais, dėmesingais darbuotojais.

Aktyvus LBD atstovų dalyvavimas kasmet vykstančiose IFLA konferencijose ir asamblėjose sustiprina Lietuvos bibliotekininkų pozicijas ir žinomumą tarptautinėje bendruomenėje, sudaro palankias sąlygas plėtoti ryšius šioje svarbiausioje tarptautinėje organizacijoje ir prisideda prie sėkmingos draugijos veiklos. 83-oji IFLA generalinė konferencija ir asamblėja vyks Vroclavo mieste, Lenkijoje.

Parengė: Alina Jaskūnienė
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė,
Birštono viešosios bibliotekos direktorė

Asta Naudžiūnienė 
LBD pirmininkės pavaduotoja, 
Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė

 

Jaunųjų specialistų profesinė kelionė

Jaunųjų specialistų profesinė kelionė

Penkios dienos įspūdžių ir nuostabaus laiko kartu – taip profesinę kelionę aplankant Latvijos ir Estijos bibliotekas apibūdina 18 jos dalyvių. Birželio 6–10 dienomis įgyvendinant LBD projektą „Jaunųjų bibliotekos specialistų gerosios patirties mainai Pabaltyje“ į kelionę maršrutu Vilnius-Ryga-Sigulda-Valmiera-Pernu-Talinas-Tartu-Preili-Zarasai-Vilnius leidosi dalyviai iš nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų, specialiosios ir akademinių bibliotekų – kiekvienas vis iš kitos apimant visą Lietuvą.

Latvijos nacionalinėje bibliotekoje

Pirmoji kelionės diena prasidėjo pažintimi ir klegesiu autobuse – beveik 5 valandos kelionės iki pirmosios stotelės – Latvijos nacionalinės bibliotekos Rygoje. Kelionės dalyvius biblioteka sužavėjo dydžiu ir moderniomis erdvėmis: išradingai sukomponuotos „knygų sienos“, apžvalgos aikštelė, nuostabus vaizdas į Daugavą, didžiulė koncertų salė ir dar daug objektų, erdvių, kurios verčia akis atmerkti plačiau. Pažinę biblioteką iš vidaus ir išsiaiškinę pagrindinius procesus dalyviai susitiko su Latvijos jaunaisiais bibliotekininkų draugijos nariais ir Pirmininke Kristine Paberza. Jaunuoliai dalijosi bibliotekų ir asociacijų atstovavimo patirtimis, patarimais. Latviai daug dėmesio skiria bibliotekų įvaizdžio gerinimui, institucijų populiarinimui visuomenėje, tad tikrai turėjo kuo pasidalinti. Pasisėmę idėjų dalyviai taip pat džiaugėsi galimybe šiek tiek pažinti Rygos senamiestį – oras buvo pasakiškas.

 

 

Siguldos miesto bibliotekoje

Antrąją dieną iš karto po pusryčių dalyviai išskubėjo į Siguldos miestą. Bibliotekoje juos pasitiko nuostabiai nusiteikusios darbuotojos ir vadovė, kurios skyrė laiko priėmimui bibliotekos nedarbo valandomis. Biblioteka nedidelė, jauki, mėgstama miestelėnų. Nustebino tai, kad šioje bibliotekoje (kaip ir kitose Latvijos bibliotekose) itin populiarios lietuvių autorių Vytauto V. Landsbergio, Kęstučio Kasparavičiaus, Jurgos Sakalauskaitės knygos verstos į latvių kalbą. Keliautojai susipažino su miesto simbolio – lazdos – istorija, aplankė vieną Siguldos pilių. Visur juos lydėjo ir bibliotekos darbuotojos, kurios nesiliovė dalintis nuotaikingomis istorijomis.

Valmieros jungtinėje bibliotekoje

Tą pačią dieną aplankyta Valmieros miesto biblioteka jungia viešąją ir akademinę bibliotekas po vienu stogu – tai itin patogu lankytojams, taupomi kaštai. Vieną linksmiausių popiečių dalyviai praleido bibliotekos jaunimo erdvėje, kur jaunieji savanoriai žaidžia, kuria ir mielai įsitraukia į visas bibliotekos veiklas. Lietuvos bibliotekininkus labai džiugiai nuteikė galimybė pažaisti žaidimų konsole „Xbox“, išbandyti virtualios realybės akinius – juokas skambėjo visoje bibliotekoje.

Talino centrinėje bibliotekoje

Trečiąją dieną dalyviai aplankė Pernu mokyklos biblioteką ir toliau tęsė kelionę į Taliną. Talino centrinėje bibliotekoje jaunieji specialistai diskutavo apie elektroninės knygos reikšmę bibliotekai, siūlomus elektroninių knygų katalogus, lygino šalių patirtis. Biblioteka turi autobusą – mobiliąją biblioteką, kuris nustatytomis dienomis vyksta tam tikru maršrutu, stoja numatytose stotelėse. Vartotojas gali pasiimti užsisakytas knygas, grąžinti paimtas.

Estijos nacionalinėje bibliotekoje

Estijos nacionalinė biblioteka – išskirtinio dizaino pastatas, tarsi dolomitinė pilis, su didžiulėmis erdvėmis vartotojams. Pastatas – šešių aukštų, tad viskam apžiūrėti reikia nemažai laiko. Susipažinę su bibliotekos erdvėmis dalyviai susitiko su Estijos jaunųjų specialistų klubo ir Estijos bibliotekininkų draugijos nariais. Užvirė labai įdomi diskusija bibliotekų ir verslo sektoriaus partnerystės tema. Ar partnerystė gali būti nepatogi? Socialiai nepriimtina? Kaip pritraukti verslo partnerius kai manai, kad nieko negali pasiūlyti mainais? – dalyviai dalijosi atsakymais ir patarimais. Nors Talinas pasitiko lietumi ir vėju, tačiau keliautojai visgi nepraleido progos trumpai pasižvalgyti po miestą.

Tartu mieste

Ketvirtąją dieną dalyviai praleido Tartu mieste. Nuostabiai kompaktiškas, spalvingas, nedidelis miestas sužavėjo visus. Dalyviai lankėsi Tartu universiteto bibliotekoje, kuri vasarą ketina atsinaujinti. Viename iš universiteto fakultetų jaunieji bibliotekininkai susitiko su ką tik bibliotekininkystės studijas baigusia mergina, kuri tiesiog tryško entuziazmu kuo greičiau pradėti dirbti bibliotekoje. Jaunuoliai apsikeiti studijų patirtimis, aptarė bibliotekų sistemą skirtingose šalyse, lūkesčius ir iššūkius. Ne vienerius metus dirbantys bibliotekoje lietuviai davė nuoširdžių patarimų ir kvietė neprarasti energijos. Dalyviai lankėsi ir Tartu miesto bibliotekoje – pabendravo su specialistais, susipažino su veiklomis ir infrastruktūra.

Preili miesto bibliotekoje

Paskutinę dieną laukė ilga kelionė namo aplankant Preili (Latvija) ir Zarasų bibliotekas. Nors laiko veiklų pažinimui nebuvo daug, tačiau dalyviai išnaudojo kiekvieną minutę.

Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje

Dalyviai iš viso nuvažiavo daugiau nei 1300 km ir nemažai laiko praleido autobuse, tačiau turiningai išnaudojo kiekvieną minutę – nuolat diskutavo, žaidė žaidimus, dalijosi idėjomis ir patirtimi. Kelionė ir buvimas kartu leido suprasti dalijimosi reikšmę bibliotekų sektoriuje, bendradarbiavimą ir ryšių palaikymo svarbą. Didžioji dalis keliautojų įvardijo, kad tikrai ras ką pritaikyti savo profesinėje veikloje ir mielai dalyvautų panašiose kvalifikacijos veiklose ateityje.

Šis, jau trečiasis, jaunųjų specialistų kvalifikacijos tobulinimo projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos. Projekto vadovė – Alma Masevičienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorės pavaduotoja.

Ačiū visiems prisidėjusiems ir palaikiusiems!

Keiptaune įvyko 81- oji IFLA konferencija ir asamblėja

Keiptaune įvyko 81- oji IFLA konferencija ir asamblėja

Lietuvos bibliotekų specialistų delegacija

Šių metų rugpjūčio 15-21 dienomis Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje, vyko 81-oji Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja tema – „Dinamiškos bibliotekos: prieinamumas, plėtra ir transformacijos“ („Dynamic Libraries: Access, Development and Transformation“).

Konferencijos metu didelis dėmesys buvo skiriamas technologijoms ir jų taikymui transformuojant bibliotekas bei adaptuojant jų paslaugas įvairioms vartotojų grupėms, bibliotekų pastatams jų erdves darant patraukliomis ir funkcionaliomis besimokantiems ar leidžiantiems laisvalaikį. Taip pat buvo apžvelgiami ir nauji iššūkiai su kuriais susiduria bibliotekos bei jų galimi sprendimo būdai. Sesijų metu aptarta ir daug kitų pasaulio bibliotekininkams aktualių temų.

81-oje IFLA konferencijoje Lietuvos bibliotekininkų draugiją atstovavo: Lietuvos bibliotekininkų draugijos (toliau – LBD) pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir LBD vicepirmininkė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Jolita Steponaitienė.

Aktyvus LBD atstovų dalyvavimas IFLA konferencijose, sėkmingai įgyvendintas projektas Building Strong Library Associations (BSLA), kurį rėmė IFLA, sustiprino Lietuvos bibliotekininkų pozicijas ir žinomumą tarptautinėje bibliotekinėje bendruomenėje.

81-oje IFLA konferencijoje vyko daug svarbių dalykinių, darbinių susitikimų. Bibliotekinių asociacijų vadovams specialiai skirtoje sekcijoje, kurioje dalyvavo LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė, Asociacijų vadovai, IFLA komitetų, sekcijų pirmininkai buvo supažindinti su IFLA naujo strateginio plano 2016-2020 metams projektu (sekcija IFLA Market – The New IFLA Strategic Plan: Getting Your Section Engaged), kuriame pristatyta IFLA vizija, keturios strateginės veiklos kryptys: bibliotekos visuomenėje (Libraries in society), informacija ir žinios (Information and Knowledge), kultūros paveldas (Cultural Heritage), kompetencijų vystymas (Capacity Building). IFLA direktorė profesinei strategijai Louise Edwards pasidalino įžvalgomis, praktiniais patarimais, kaip IFLA komitetai, sekcijos, asociacijos, atsižvelgiant į naująjį IFLA strateginį planą, galėtų rengti savo veiklos, komunikacijos planus, kad, kaip taikliai buvo pastebėta ,,mes visi eitume ta pačia kryptimi“. IFLA strateginio plano projektą galite rasti adresu http://www.ifla.org/files/assets/hq/officers/key-documents/draft-strategic-plan-and-key-initiatives-full-version.pdf

Naudingos ir įdomios buvo sesijos, apskrito stalo diskusijos, skirtos ne tik asociacijų lyderiams, bet visiems, besidomintiems asociacijų veikla, (Association Members Meeting –IFLA, With one voice – your role in building and streamlining (inter-)NATIONAL advocacy – Management of Library Associations). Jose kalbėta apie naująją IFLA strategiją, svarbiausias IFLA veiklas, renginius pristatant IFLA pranešimą apie tendencijas (IFLA Trend Report, plačiau http://trends.ifla.org/), svarstytas gairių, skirtų asociacijoms projektas (Guidline for communication for library associations). Jį pristatė sekcijos narė, Nyderlandų viešųjų bibliotekų asociacijos narė, dr. Marian Koren. Didelio susidomėjimo sulaukė diskusijos Bibliotekų asociacijų menedžmento sekcijos (MLAS – Management of Library Associations Section) organizaciniais klausimais ir kt. Šios sesijos, puiki galimybė daugiau sužinoti apie asociacijų veiklą, susipažinti su kolegomis, aptarti bendradarbiavimo galimybes. Dalyvavimas IFLA nuolatinių sekcijų, komitetų posėdžiuose, susipažinimas su rengiamais dokumentų projektais, veiklų vertinimu, ženkliai prisideda prie bibliotekų veiklų gairių, strategijų kūrimo, kompetencijų ugdymo.

LBD pirmininkė taip pat dalyvavo ir balsavo IFLA generalinėje asamblėjoje, kurioje buvo patvirtintos IFLA veiklos ir finansinės ataskaitos, kiti procedūriniai reikalai. LBD atstovavimo balsų kvota – 10.

Dalyvavimas IFLA konferencijose, generalinėse asamblėjose sudaro palankias sąlygas palaikyti ir stiprinti narystę šioje svarbiausioje tarptautinėje organizacijoje, atstovaujančioje bibliotekas ir bibliotekininkus, užtikrina dalyvavimo IFLA veikloje tęstinumo tvarumą.

81-oje IFLA konferencijoje baigėsi Sinikka Sipila prezidentinė kadencija. Darbą pradėjo nauja IFLA prezidentė Donna Scheeder. Ji pristatė savo veiklos programą ,,Bibliotekos: kviečiu veikti“, kurios esmė – bibliotekos, bibliotekininko profesija turi keistis, išnaudoti visas galimybes siekiant integruotis į sparčiai besikeičiantį pasaulį. Daugiau dėmesio reikia skirti pažangių strategijų ir taktikų taikymui, neapsiriboti vien nacionaliniu lygmeniu sprendžiant autorių teisių ar kitus klausimus.

Vienas gausiausių LBD skyrių – Mokyklų, vienijantis įvairių tipų mokyklose: pagrindinėse, specialiosiose, gimnazijose dirbančius specialistus, todėl naudinga buvo sudalyvauti šioms bibliotekoms skirtoje sesijoje (Global Action on School Library Guidelines: Development and Implementation – School Libraries). Čia buvo pristatytos naujos redakcijos gairės mokyklų bibliotekoms IFLA School Library Guidelines, 2nd edition (1-osios gairės paskelbtos 2002 m.). Jos turi būti naudojamas gerinant mokyklų bibliotekų paslaugas, skatinti kurti nacionalines mokyklų bibliotekų vystymo gaires ir standartus, siekiant pakeisti mokyklų bibliotekų praktiką, apibrėžti mokyklų bibliotekininkų vaidmenį.

Daug dėmesio konferencijoje buvo skiriama vaikams ir jaunimui bibliotekose. IFLA bibliotekų, aptarnaujančių vaikus ir jaunimą sekcija minėjo savo veiklos 60-metį. Teko dalyvauti jų šventinėje sesijoje (Dynamic Libraries for Young People: Celebrating the 60th Anniversary of the Section, Working Internationally Now for Stronger Libraries – Libraries for Children and Young Adults), išklausyti pranešimus apie sekcijos vykdomų programų pasiekimus ir perspektyvas. Įdomu buvo išgirsti apie iššūkius, su kuriais susiduria vaikų ir jaunimo bibliotekos šiandien bei dalyvauti apskritojo stalo diskusijose svarstant naujos redakcijos veiklos kryptis bibliotekoms, aptarnaujančioms vaikus ir jaunimą (Guidelines for Children’s Library Services).

LBD vicepirmininkė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Steponaitienė šiais metais buvo išrinktą į IFLA Komplektavimo ir kolekcijų vystymo nuolatinį komitetą (Acquisition & Collection Development Standing Committee), todėl dalyvavo jo posėdžiuose, kuriuose buvo planuojamas naujų rekomendacinių dokumentų, tokių kaip elektroninių knygų komplektavimo gairės, Dovanų priėmimo ir vertinimo gairių revizijos parengimas bei aptarta bibliotekų skaitmeninamų dokumentų, kaip bibliotekų fondo vertinimas, viešųjų bibliotekų fondo formavimo gairių projektų ruošimas.

Naudojantis galimybe susipažinti su naujosiomis tendencijomis informacijos išteklių valdymo srityje daug laiko skirta Komplektavimo ir kolekcijų vystymo nuolatinio komiteto kuruojamoms sekcijoms (National Bibliographies Transformed: Matters Relating to the Legal Deposit of Electronic Resources – Bibliography ir Libraries as Publishers: a New Role in Collection Specialists). Vertinga buvo sužinoti kaip kitos šalys, sprendžia elektroninio privalomojo egzemplioriaus surinkimo klausimus (pvz. bendru sutarimu renkami tik du formatai (PDF ir EPUB, arba tik pagal nacionalinę bibliografiją tos šalies kalba išleisti kūriniai ir pan.). Pranešimuose dėmesys buvo skiriamas autorių ir gretutinių teisių klausimui, nes vis tik daugelyje šalių šie klausimai neišspręsti. Pranešimuose aktualizuota bibliotekų, kaip leidėjų (self publishers) funkcijų išskyrimas, nes bibliotekos, skaitmenindamos dokumentus kuria naujas formas, naujus dokumentus, jie tampa kolekcijų dalimi, jiems turi būti sukurti metaduomenys, jie turi būti prieinami vartotojams. Sekcijose kalbėta ir apie atviros prieigos dokumentų duomenynų santykį su konkrečios bibliotekos kolekcijomis.

Rugpjūčio 17-18 dienomis konferencijos Stendinėje sesijoje pristatėme LBD ir Lietuvos bibliotekų sėkmingiausių 2014 metų iniciatyvų ir projektų plakatus. Dar 2014 metų pabaigoje LBD pakvietė Lietuvos bibliotekas teikti pasiūlymus 81-osios IFLA konferencijos Plakatų sesijai (Poster section). Bibliotekos galėjo pristatyti savo inovatyvias veiklas, sėkmingus projektus. Gavome 11 pasiūlymų. LBD taryba balsavo ir atrinko 4 veiklų pristatymus. Tai akcija ,,Knygų Kalėdos“ inicijuojama šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės, organizuojama LBD, partneris Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka („Waiting for Christmas in our libraries: the national “Christmas of Books” campaign”), Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos tęstinis projektas Literatūrinis furšetas („Literary buffet“ – the traditional and new approach to reading“), Marijampolės P. Kriaučiūno bibliotekos projektas Šeimos biblioteka („Family friendly library! A modern family oriented library of Marijampolė – first in Lithuania“) bei LBD jaunųjų bibliotekininkų sekcijos prisistatymas („When more means MORE…“). Visus juos patvirtino ir pakvietė pristatyti Plakatų sesijoje ir 81-osios IFLA konferencijos organizacinis komitetas.

Plakatų sesijoje mūsų pristatomos veiklos sulaukė didelio pasaulio bibliotekininkų bendruomenės susidomėjimo. Su kolegomis ne tik pasidalinome patirtimi, bet ir aptarėme iššūkius, su kuriais susiduriame vykdydami projektus, įdomiai diskutavome, pasikeitėme kontaktais. Konferencijos Plakatų sesija  puiki galimybė skleisti gerąją Lietuvos bibliotekininkų draugijos, mūsų šalies bibliotekų patirtį, tapti labiau matomais tarptautinėje bibliotekinėje erdvėje.

Nauji modernūs bibliotekų pastatai visuomet traukia akį, todėl domėjomės bibliotekų architektūros tendencijomis (sekcija – Century Modern: Visionary Library Design – Library Buildings and Equipment). Visi pranešėjai pabrėžė, kad bibliotekų patalpos turi būti lengvai pritaikomos bendruomenių poreikiams, turi būti patogios mokymuisi.

Tarp sesijų lankėmės Pietų Afrikos Respublikos nacionalinėje bibliotekoje (PAR yra dvi nacionalinės bibliotekos – kita Pretorijoje). Ši biblioteka turi senas tradicijas – pastatas statytas bibliotekai dar XIX a. pabaigoje. Dabar biblioteka pritaikoma šiuolaikiškoms paslaugoms – erdvės skirtos naršyti internete, skaityti laikraščius, ilsėtis. Greta yra ir „klasikinės“ skaityklos.

Lankantis Keiptaune buvo ir malonių susitikimų. Mus priėmė Lietuvos Respublikos garbės konsulas Keiptaune Paul R Berman. Susitikimo metu buvo aptartos kultūrinio bendradarbiavimo perspektyvos bei kiti aktualūs klausimai.

Susitikimas su Lietuvos Respublikos garbės konsulu Keiptaune Paul R. Berman

Keiptauno žydų muziejuje susipažinome su litvakų istorija, lietuviškąja šios muziejaus dalimi, atspindėta tolimoje šalyje.

Konferencijos metu į padėkos vakarą pakvietė IFLA prezidentė Sinikka Sipila. Čia betarpiškai galėjome pabendrauti su IFLA tarybos nariais, administracijos darbuotojais, kitų pasaulio šalių asociacijų lyderiais.

Dalyvavimas 81-oje IFLA konferencijoje – leido sužinoti apie naujas paslaugas, iniciatyvas ir projektus, dalintis gerąja patirtimi, užmegzti naudingus kontaktus, o kartu įvertinti savo veiklas. Įgytos žinios ir patirtys, užmegzti kontaktai išauga į bendradarbiavimą, o pasiūlytos inovacijos ir projektai, turi ne tik individualų poveikį, bet prisideda prie draugijos sėkmingos veiklos plėtojimo.

LBD pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė
LBD pirmininkės pavaduotoja, LNB Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Jolita Steponaitienė

Projektas „Tarptautinis jaunųjų bibliotekos specialistų diskusijų forumas: iniciatyvumas ir lyderystė bibliotekoje“

Projektas „Tarptautinis jaunųjų bibliotekos specialistų diskusijų forumas: iniciatyvumas ir lyderystė bibliotekoje“

2015 m. rugpjūčio 5-7 d. Šventojoje (UAB Sveikatos centras „Energetikas“) vyko Lietuvos bibliotekininkų draugijos Jaunųjų specialistų sekcijos vykdomo projekto „Tarptautinis jaunųjų bibliotekos specialistų diskusijų forumas: iniciatyvumas ir lyderystė bibliotekoje“ veiklos.

Trijų dienų veiklose dalyvavo 35 jaunieji bibliotekų specialistai, kurie mokėsi asmeninės lyderystės, diskutavo apie jauno specialisto galimybes ir iniciatyvas bibliotekose, susipažino su kolegomis, dalijosi patirtimi.

Įgyvendinant projekto tikslą – plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą bibliotekų sektoriuje, siekiant didesnės patirties sklaidos tarp jaunųjų specialistų – diskusijų forume dalyvavo ir 6 svečiai iš užsienio bibliotekų – Elina Sniedze ir Antra Vasilevska iš Latvijos, Maris Nool ir Liina Tamm iš Estijos, Iaroslava Khimich ir Viktoriia Polova iš Ukrainos. Svečiai pristatė savo šalies bibliotekininkų asociacijų veiklas, dalijosi patarimais, patirtimi apie jaunimo iniciatyvas bibliotekų sektoriuje, diskutavo apie kasdienes problemas ir veiklas. Nuotoliniu būdu bibliotekų sektoriaus veiklas pristatė ir Rusijos atstovės Olina Ekaterina ir Viktoriia Skoriak.

Po įtemptų diskusijų ir mokymų dalyviai mėgavosi geru oru prie jūros, dalyvavo jaunųjų specialistų „Protų mūšyje“, kuris įtraukė ir dalyvius iš užsienio. Trys dienos formalaus ir neformalaus bendravimo nuostabioje aplinkoje – puiki galimybė kolegoms pažinti vienas kitą, įgyti naujos patirties ir žinių.

Paskutinę projekto veiklų dieną atvykusi Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė bendravo su dalyviais, pristatė naujausias veiklas ir pasiekimus Lietuvos bibliotekų sektoriuje. Su svečiais aptartos naujos iniciatyvos ir susitikimai.

Šis projektas yra 2014 m. vykdyto projekto „Lietuvos bibliotekų jaunųjų specialistų kompetencijų ugdymo stovykla“ tęsinys, vėl subūręs jaunuosius profesionalus kompetencijų ugdymo veikloms ir gerosios patirties sklaidai. Projektą rengė ir įgyvendino Lietuvos bibliotekininkų draugijos jaunieji specialistai. Projekto vadovė – Eglė Grigaitė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkė.

Projekto organizatoriai dėkoja visiems prisidėjusiems prie veiklų sėkmės – LBD Pirmininkei, Birštono viešosios bibliotekos direktorei Alinai Jaskūnienei, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekos vyriausiajai specialistei, LBD Tarybos narei Sigutei Urbonavičienei, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktoriaus pavaduotojai Laimai Pačebutienei, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos LBD skyriaus pirmininkei Airidai Samavičienei, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos vyriausiajai bibliotekininkei, LBD Tarybos narei Ramunei Mauricaitei bei Birštono viešosios bibliotekos buhalterei Violetai Bajorienei.