Laikmetis tapo iššūkiu bibliotekoms / LBD – 80

2011 m. gruodžio 2 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje vykusi Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) konferencija „Biržiškos skaitymai: Bibliotekininkystės mokslas ir praktika: vakar ir šiandien“ apjungė tris reikšmingas sukaktis: draugijos įkūrimo 80-metį, 75-erų metų dalyvavimo Tarptautinės bibliotekininkų sąjungos (IFLA) veikloje ir prof. V. Biržiškai skirtų skaitymų 20-metį.

Konferencija pradėta Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimu bibliotekininkams.
LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė, sveikindama susirinkusiuosius, pasidžiaugė, kad prabėgus 80 metų nuo draugijos įkūrimo pradžios, šiandien Lietuvoje veikia net 76 skyriai, vienijantys 2351 kūrybingą, darbštų, savo specialybei neabejingą bibliotekininką. „Man didžiulė garbė ir atsakomybė būti šios draugijos dalimi“, – sakė A. Jaskūnienė. – „O ši konferencija, šis susibūrimas jubiliejinės sukakties proga – geriausia dovana mums visiems, kad įvertintume tai, ką kartu kūrėme, kad pasidžiaugtume puikiais rezultatais, kurie pasiekiami vienijant bendras jėgas, sumanymus ir idėjas.“ Sveikinimo kalboje A. Jaskūnienė taip pat padėkojo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto darbuotojams, kurie padeda išlaikyti ir puoselėti šių skaitymų tradiciją.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prodekanas doc. dr. Rimvydas Laužikas, tardamas sveikinimo žodį, išsakė nerimą, jog šie metai sudėtingi akademinei bendruomenei, tačiau tai – ir persilaužymo metai: rengiamos naujos mokymo programos, kurios padės spręsti opias kontingento formavimo, profesinio įvaizdžio stiprinimo bei kitas problemas.

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys savo kalboje pabrėžė, kad ekonominių ir politinių skandalų fone ši konferencija – tyli ir išmintinga, oponuojanti visuomenės nusivylimui ir depresijai, nes bibliotekai ir lemta būti išminties, pažangos vedliu.

LR kultūros ministro patarėjas Rolandas Kvietkauskas pritarė, kad šiais laikais biblioteka atlieka pažangos skatintojos vaidmenį. „Plačiai kalbama apie integruotą kultūros problemų sprendimą, apie regionų kultūros plėtros programą, kurioje svarbiausia – paslaugų kokybė, didesnis visų valdžios ir visuomenės institucijų bendradarbiavimas, kvalifikacija ir išsimokslinimas“, – teigė jis. – „O savo patirtimi, savo programomis, biblioteka visiškai pasirengusi kompleksiškai spręsti savo problemas“.

Didžiulio susidomėjimo sulaukė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof. Arvydo Pacevičiaus pranešimas „Vaclovas Biržiška ir Bibliotheca Lituana“, kuriame jis kalbėjo apie daugiau kaip prieš 60 metų sumanytą išleisti bibliologinių raštų metraštį „Bibliotheca Lituana“. Tačiau jo rengėjams – Juozo Slapšinsko-Rimanto vadovaujamai filologų grupei – šį sumanymą sutrukdė Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija.

Ne mažiau klausytojus sudomino ir Klaipėdos universiteto Literatūros katedros prof. dr. Romos Bončkutės pranešimas „Vaclovo Biržiškos ir Petro Joniko epistolinis dialogas (1948-1955)“. Jame profesorė apžvelgė pirmojo diplomuoto bibliotekininko Amerikoje Petro Joniko, dirbusio Čikagos universiteto bibliotekoje, pastangas steigti Lituanistikos institutą, jo laiškus daugiau nei 400 asmenų, rašytus latvių, rusų, vokiečių, lenkų, anglų ir kitomis kalbomis. Taip pat V. Biržiškos laiškus, kuriuos Klaipėdos universiteto bibliotekai padovanojo profesoriaus anūkas Vytautas Barauskas.

Tarsi pratęsdamas šias mintis, Vilniaus universiteto doktorantas Tomas Petreikis savo pranešime kalbėjo apie Vaclovo Biržiškos, kilusio iš Viekšnių miestelio, santykius su Žemaitijos atminties institucijomis, profesoriaus subrandintą idėją steigti anttrobyje (trobos palėpėje) naminį muziejų, kurio tąsa galėtų tapti muziejus prie mokyklos, jo dėka VDU įsteigtą rankraščių skyrių.

Į konferenciją atvyko nemažai garbių svečių: IFLA viceprezidentė, Suomijos bibliotekų asociacijos generalinė sekretorė Sinikka Sipila, Estijos bibliotekininkų draugijos prezidentė Katre Riisalu, buvusi prezidentė Anneli Sepp, svečias iš Rutgers universiteto (JAV) John Lubans. Nuoširdžiausius sveikinimus kolegoms lietuviams iš konferencijos Briuselyje atsiuntė Latvijos bibliotekininkų asociacijos prezidentė Silvija Tretjakova. Negalėjęs atvykti, sveikinimus taip pat atsiuntė IFLA Bibliotekų asociacijų valdymo sekcijos (MLAS) pirmininkas, Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentacijos asociacijų biuro (EBLIDA) prezidentas Geraldas Leitneris, kviesdamas nuolat keistis informacija ir tikėdamasis abipusiškai naudingo bendradarbiavimo ateityje.

* * *

Antroji konferencijos dalis – šventinė valanda „Draugijos keliu“ vyko Šv. Jonų bažnyčioje. Ją išraiškingu poetiniu žodžiu sušildė aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas. Tylos minute buvo pagerbti Anapilin išėję kolegos, šviesuoliai bibliotekininkai.

Į simbolinę Garbės tribūną buvo pakviesti Lietuvos bibliotekininkų draugijos Garbės nariai: Vytautas Rimša, Sofija Ambrazevičienė, Birutė Butkevičienė, Marija Brantienė, Gražina Janonienė, Alvydas Samėnas, Stasė Mikeliūnienė, Gražina Miškinienė, dr. Juozas Marcinkevičius, dr. Genovaitė Raguotienė. Jiems padėkota už ištikimybę savo profesijai ir gebėjimą atrasti romantiką kasdienybėje.

„Mes turime didžiausią vertybę – žmones, kurie kūrė, stiprino Lietuvos bibliotekininkų draugiją, dirbo bibliotekų, skaitytojų, Lietuvos kultūros labui. Džiaugiuosi, kad jie šiandien yra kartu su mumis, man didelė garbė juos pasveikinti“, – sakė LBD pirmininkė A. Jaskūnienė, įteikdama Garbės nariams Valentino Sventicko knygą „Apie Justiną Marcinkevičių“.

LBD pirmininkė A.Jaskūnienė prisiminė šį pavasarį, Nacionalinės bibliotekų savaitės metu, šalies bibliotekose vykusias tiesiogines vaizdo konferencijas apie pokyčius bibliotekose ir diskusijas „Kuriame naujovišką biblioteką“, kurias draugija rengė kartu su partneriais, projekto „Bibliotekos pažangai“ komanda. Akcijos metu buvo sukurta daugiau nei šimtas bibliotekos vizijų, iš kurių išrinktos pačios originaliausios, kūrybiškiausios idėjos. I premija skirta Kaišiadorių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvui, II premija – Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešajai bibliotekai. Paskatinamoji premija atiteko Vilniaus miesto centrinės bibliotekos „Paparčio“ filialui už originalų plakatą. Prizus skyrė akcijos rėmėjas – Užsienio kalbų mokymo centras.

Buvęs LBD vadovas bibliografas Vytautas Rimša šypsodamasis prisipažino, jog LBD pirmininku kadaise tapo „per panevalią“, tiesiog buvo išrinktas draugijos suvažiavimo metu, tačiau nieko gyvenime taip nevertino, kaip šį kolegų pasitikėjimą. „Nėra bibliotekininkų draugijoje nei direktorių, nei skyriaus vedėjų, visi mes esame bendrijos bičiuliai“, – sakė V.Rimša, teisėtai didžiuodamasis, jog jo vadovavimo draugijai metais buvo atstatyta narystė IFLA.

„Tik būdami kartu, mes esame jėga“, – sakė dvi kadencijas Lietuvos bibliotekininkų draugijai vadovavęs Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys, savo vadovavimo draugijai metais neskaičiuodavęs nei laiko, nei kantrybės, nei sveikatos.

Vakaro programą užbaigė aktorių lūpomis skambėję Maironio, Bernardo Brazdžionio, Jono Aisčio, Justino Marcinkevičiaus, Sigito Gedos, Vytauto Mačernio poezijos posmai ir Kristinos Žaldokaitės vadovaujamas gospel choras „Sounds in G“.

Parengė Rasa Griškevičienė


IFLA viceprezidentės Sinikka Sipilä sveikinimas

Gerbiamoji Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Alina Jaskūniene,
Mieli LBD Tarybos bei LBD nariai,

IFLA Valdybos, IFLA narių iš viso pasaulio bei IFLA centrinės būstinės personalo vardu siunčiu Jums, LBD Tarybai bei visiems draugijos nariams, šilčiausius sveikinimus 80-osios Lietuvos bibliotekininkų draugijos įkūrimo sukakties proga. IFLA džiaugiasi garbingu LBD jubiliejumi.

Per visus šiuos metus IFLA bendruomenė įsitikino, kad LBD narystė IFLA pasižymi produktyvumu ir vertingumu. Nuo 2010 m. LBD aktyviai dalyvauja Bibliotekų asociacijų stiprinimo programoje. Lietuvos atstovai produktyviai dirba IFLA statistikos ir vertinimo sekcijoje (Section on statistics and Evaluation) bei Autorinių teisių bei Teisinių klausimų (Committee on Copyright and other Legal Matters) komitete. Aš taip pat norėčiau paminėti kitus du labai svarbius IFLA narius iš Lietuvos: tai Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, IFLA narė nuo 1992 m. ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, IFLA narys nuo 1997 m..

LBD būdama IFLA nare nuo 1936 m., šiandien jungianti 2500 narių ir 76 skyrius, visada vertinama už paskatas plėtoti Lietuvos nacionalinę bibliotekininkystę, keitimąsi profesine informacija tarptautiniame lygmenyje. Visi žinome, kad LBD narystė IFLA organizacijoje nutrūko 1941 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą. IFLA bendruomenei buvo labai smagu LDB priimti atgal 1989 m. Mes ir toliau tikimės ilgus metus besitęsiančio bendradarbiavimo.

Tradiciškai visada buvo labai stiprus tarptautinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Skandinavijos šalių bibliotekininkų. Todėl aš, kaip IFLA prezidentė, kilusi iš Suomijos, labai vertinu kvietimą dalyvauti LBD 80-ojo jubiliejaus minėjimo renginyje. Man nepaprastai malonu dalyvauti šioje šventėje.

Aš tikiu, kad LBD įžengs į naująjį savo istorijos etapą su tuo pačiu užsidegimu ir pozityvia charizma, ir palaipsniui, žingsnis po žingsnio, pasieks savo tikslų.

Su Jubiliejumi jus visus ir tegul mūsų sėkmingas bendradarbiavimas tęsiasi dar mažiausiai 80 metų.

Pasaulinės IFLA šeimos vardu,

Sinikka Sipilä
IFLA  Viceprezidentė


Latvijos bibliotekų asociacijos prezidentės Silvijos Tretjakovos sveikinimas

Lietuvos ir Latvijos bibliotekų ryšiai užsimezgė antroje devyniolikto amžiaus pusėje. Reguliarūs jie tapo 1920 m., kai buvo įkurta Latvijos bibliotekų asociacija. Gerosios patirties sklaidai ši organizacija dažnai organizuodavo abiejų šalių kolegų susitikimus. 1930 metais įvyko 1-asis Baltijos bibliotekininkų kongresas, kuriame dalyvavo ir šeši delegatai iš Lietuvos. Tarpukariu buvo suorganizuoti dar du kongresai, vienas iš jų vyko Kaune. Vaclovo Biržiškos, iškilaus knygotyrininko ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos prezidento, pranešimai, skaityti kongresuose, buvo spausdinami Latvijos spaudoje. Kongresuose buvo siūloma įkurti Baltijos bibliotekininkų informacijos ir koordinavimo biurą, tačiau tam sutrukdė Antrasis pasaulinis karas ir vėliau sekusi okupacija.

Baltijos valstybių bibliotekininkų asociacijų veikla buvo nutraukta sovietmečiu, tačiau įvairiapusis Latvijos bibliotekininkų ir kolegų Lietuvoje bendradarbiavimas tęsėsi. Tai sąlygojo tokie patys tikslai ir darbo metodai, panaši kultūrinė ir politinė situacija bei kaimynystė. Tais metais prasidėjo daugelio kolegų nuoširdi draugystė.

Po Latvijos bibliotekų asociacijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos atkūrimo 1989 m. šių organizacijų atstovai dalyvauja įvairiuose abiejų šalių bibliotekininkų renginiuose. Mes nuoširdžiai dėkojame lietuviams už jų akademinius interesus, tiriant ryšius tarp abiejų šalių bibliotekininkų. Žymiausi šios srities specialistai: knygotyrininkas Vladas Žukas, istorikas Klemensas Sinkevičius, bibliotekų tyrinėtojas Vytautas Rimša. Jis buvo ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas. Latviai ne tiek pasižymėjo šioje srityje, išskyrus buvusį Latvijos bibliotekų asociacijos prezidentą Andrį Vilks, kuris gerai moka lietuvių kalbą ir žino kultūrą.

Mes nuoširdžiai sveikiname visus Lietuvos bibliotekininkus šios ryškios sukakties proga ir linkime visa ko geriausio ateityje – bibliotekos nebejotinai turi šviesią ateitį.

Aš taip pat noriu išreikšti savo asmeninę pagarbą Alinai Jaskūnienei, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkei. Būkite ryžtinga ir energinga tęsdama darbus asociacijoje ir siekite tikslų, kuriuos užsibrėžėte.

Su geriausiais linkėjimais, Silvija Tretjakova
Latvijos bibliotekų asociacijos prezidentė

Pasidalinkite:

Norėdami komentuoti, turite būti prisijungę Prisijunti