BIBLIOTEKININKŲ GALIOS IR POTENCIALAS VIENOJE DIDŽIAUSIŲ ŠIŲ METŲ PROFESINIŲ DISKUSIJŲ

23960897967_30364e118e_h

Ar bibliotekininkams reikalingas etikos kodeksas? Kaip paversti darbą bibliotekoje svajonių darbu? Kaip mažinti skaitmeninę atskirtį, jei vartotojai nenori naudotis kompiuteriais ir internetu? Ar bibliotekininkai yra socialiniai novatoriai? X, Y ir Z kartos bibliotekoje – kaip sukurti darnią dialogo atmosferą tarp įvairių kartų bibliotekų skaitytojų bei darbuotojų? Šie ir daugybė kitų aktualių bei įdomių klausimų atsidūrė Lietuvos bibliotekininkų dėmesio centre gruodžio 1 d. Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vykusioje konferencijoje „Neatskleistos bibliotekininkų galios: kur jų ieškoti?“.

Šis renginys – viena didžiausių šių metų profesinių bibliotekininkų diskusijų, kurioje dalyvavo apie 200 bibliotekininkystės specialistų ir mokslininkų, profesinių asociacijų ir bibliotekų steigėjų atstovų iš 22 Lietuvos miestų, miestelių ir gyvenviečių. Renginio metu siekėmė paskatinti diskusiją apie svarbias bibliotekų užduotis siekiant joms tapti visuomenės gerovės ir pažangos varikliu: gebėjimą įžvelgti naujas galimybes; užtikrinti darnų ir konstruktyvų bendravimą su skaitytojais ir tarp kolegų; stiprinti bibliotekų darbuotojų kūrybinį potencialą.

Konferenciją organizavo Lietuvos bibliotekininkų draugija, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas ir Vilniaus universiteto biblioteka. Pagrindiniai rėmėjai - Lietuvos kultūros taryba, kuri finansavo projektą „Bibliotekos – pajėgiausia šalies informacinė struktūra: šiandien ir rytoj“, bei UAB “Asseco Lietuva”.

Konferencija yra, viena vertus, ilgametės “Biržiškos skaitymų”, kasmet organizuojamų Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ir partnerių, pažymėti žymiojo bibliotekininkystės veikėjo Vaclovo Biržiškos gimtadienio, tradicijos tąsa. Kita vertus, ši konferencija unikali savo diskusijų ir pranešimų temomis, joje sutelkėme dėmesį į bibliotekininkų pagrindines „galias“ (šis žodis puikiai apibūdina renginio dinamiką ir pozityvią energiją):
 c
Naujas galimybes socialinėms inovacijoms ir bibliotekų socialinėms vaidmenims stiprinti – kitokį požiūrį į skaitmeninę ir socialinę atskirtį, bibliotekų, kaip lygių galimybių ir prieinamumo garantą informacijos, žinių, o vadinasi, ir švietimo, mokslo bei profesinės veiklos srityse. Pirmąją sekciją pranešimu „Einant kiaurai per sienas: bibliotekos – socialinių inovacijų erdvės“ pradėjo konferencijos viešnia dr. Jasmina Marić, Buroso universiteto Švedijos bibliotekininkystės ir informacijos mokyklos dėstytoja ir mokslininkė. Ji atkreipė dėmesį į didžiulį bibliotekų potencialą sprendžiant visam pasauliui aktualias pabėgėlių ir imigrantų socialinės integracijos problemas. Antrame pranešime „Įtraukių bibliotekų paslaugų kūrimas: Suomijos patirtis ir idėjos“ Rauha Maarno, Suomijos bibliotekų asociacijos vykdomoji direktorė, pasidalino mintimis, kaip ne tik specializuotos, bet ir viešosios bibliotekos galėtų atverti prieigą prie specialiesiems vartotojų poreikiams pritaikytų informacijos išteklių. Rauha taip pat rekomendavo susipažinti su Suomijos „Viešųjų bibliotekų prieinamumo gairėmis“, kurios jau paskelbtos ir anglų kalba. Pranešime „Neturiu poreikio naudotis kompiuteriu, arba nauji bibliotekų uždaviniai mažinant socialinę atskirtį“ Vilniaus ir Buroso (Švedija) universitetų profesorė Elena Macevičiūtė dalinosi įžvalgomis apie skaitmeninės atskirties prigimtį bei skirtingus lygius. Šiuolaikinių bibliotekų užduotis – kaip motyvuoti naudotis skaitmeninėmis technologijomis žmones, kurie dėl įvairių priežasčių nejaučia poreikio to daryti. Diskusiją produktyviai ir intriguojančiai užbaigė docentų dr. Arūno Gudinavičiaus ir dr. Andriaus Šumino pranešimas apie e.knygų sklaidą skatinančius ir ribojančius veiksnius, komplektavimo šaltinius ir optimalios sklaidos sistemos viziją „Skaitmeninės knygos akademinėse bibliotekose: tyrimo Lietuvoje ir Švedijoje rezultatai“.
 f
Profesijos vertybes ir idealus bei etiškos organizacijos kultūrą bibliotekose - bibliotekų etikos kodekso ir organizacijos vadovo vaidmenį įtvirtinant ir skleidžiant profesijos vertybes. Diskusiją pradėjo Lafboro universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius emeritas Paulas Sturgesas pranešimu „Informacijos specialistų profesinės etikos kodeksas: kaip jį paversti veiksmingu bibliotekoje“, kuriame skatino įvertinti profesinio kodekso, kaip vertybių ir normų sąvado privalumus ir apribojimus. Profesoriaus mintį, kad etikos vertybės glūdi kasdienėje veikloje, organizacijos kultūroje tęsė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Ieva Augutytė-Kvedaravičienė pranešime „Etiška lyderystė“, kuriame pabrėžė vadovo vaidmenį kuriant etišką organizaciją. Temą užbaigė Aurelija Novelskaitė, pristatydama savo ir kolegų tyrimą „Organizacijos etika, organizacinis novatoriškumas ir jų tarpusavio sąsajos Lietuvos kultūros institucijose“. Jame atsiskleidė etikos ir inovacijų sąsajos – pasirodo, etinės vertybės ir idealai gali įkvėpti kurti naujoves.
 o
Bibliotekų darbuotojus, kurių energija ir kūrybiškumas yra pagrindinė inovacijų ir pokyčių varomoji jėga. Šiai temai buvo skirti du pranešimai, sulaukę iš dalyvių ypatingo susidomėjimo ir reakcijos.  Pirmiausia, sekcijoje pristatytas konferencijos komandos atliktas bibliotekų vadovų ir darbuotojų tyrimas, kuris siekė atskleisti, kokių darbuotojų ypatingai reikia bibliotekoms ir kaip tokie darbuotojai susikūria mėgstamą – svajonių darbą. Tyrimo rezultatus apibendrino ir pristatė VU Komunikacijos fakulteto doktorantė Edita Sėdaitytė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos specialistė Alma Masevičienė pranešime „Svajonių darbas ir svajonių darbuotojas: Lietuvos bibliotekų specialistų tyrimas“. Darbo meistrystės – galimybės aktyviai daryti poveikį atliekamiems darbo uždaviniams, darbo pobūdžiui temą tęsė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė pranešime „Meistriškumas dirbti: 3+1 strategija motyvacijai palaikyti“. Docentė pasidalino įžvalgomis, ką pats darbuotojas gali nuveikti, kad darbas taptų labiau motyvuojantis, leidžiantis atsiskleisti ir tobulėt.
 s
Po pranešimų sekcijų lygiagrečiai vykusiose teminėse diskusijose dalyviai ir patys galėjo pasisakyti visais konferencijoje nagrinėtais klausimais:

  • Y ir Z kartos bibliotekose“, moderavo dr. Vincas Grigas, diskusijos svečiai: doc. dr. Zita Nauckūnaitė, Lietuvos edukologijos universitetas, Eugenijus Stratilatovas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, psichologė Alina Butkevičienė, UAB “Dizi” atstovas Juozas Markauskas.
  • Socialinės inovacijos bibliotekose: misija įmanoma?!“, moderavo doc. dr. Zinaida Manžuch, diskusijos svečiai: Arūnas Survila, Nacionalinis socialinės integracijos institutas, NVO „Avilys“, Artiomas Šabajevas, Tolerancijos ir fizinės gerovės ugdymo centras, Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, Reach for Change, Vida Garunkštytė, Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešoji biblioteka.
  • Japoniškasis ikigai ir darbo meistrystė: kaip iš naujo suformuoti savo veiklos kryptis keičiant savo požiūrį?“, moderavo dokt. Edita Sėdaitytė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, Alma Stanaitytė-Masevičienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, diskusijos svečiai: doc. dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Donatas Kubilius, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Toma Katinaitė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.
  • Profesinio bendravimo orientyrai: etikos kodeksas – veiksminga bibliotekos darbo priemonė“, moderavo Ieva Budrienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto biblioteka, diskusijos svečiai: Alvyda Jasilionytė, meno kuratorė, verslo įvaizdžio konsultantė,  knygų: “Dalykinės išvaizdos vadovas”, “Kaip elgtis teatre” ir “Kaip elgtis prie stalo” autorė, Vilniaus vadybos aukštoji mokykla; doc. dr. Aurelija Novelskaitė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Atsisveikindami kvietėme dalyvių parašyti, kokios temos jiems yra itin aktualios ir įdomios. Sulaukėme pasiūlymų: psichologinis santykis tarp vadovo ir kolektyvo, Z ir Y kartų pritraukimo į bibliotekas metodai, kaip sukurti dialogą tarp švietimo sistemos ir bibliotekų, bibliotekų komunikaciją ir kitos.

Šiuo metu taip pat gauname laiškų iš renginio dalyvių, kurie džiaugiasi provokuojančiomis ir įdomiomis temomis bei šilta atmosfera. Tikimės, kad visiems konferencijoms dalyviams renginyje laikas prabėgo greitai ir įdomiai!

Daugiau renginio nuotraukų – Vilniaus universiteto bibliotekos albume: https://www.flickr.com/photos/vu_library/albums/72157663294342658

Parengė: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos mokslų ir bibliotekininkystės instituto Skaitmeninių medijų laboratorijos doc. dr. Zinaida Manžuch

Pasidalinkite:

Norėdami komentuoti, turite būti prisijungę Prisijunti