Šekspyrą skaitė ir profesionalūs aktoriai, ir mokiniai

„Amžiaus dvasia“, „Scenos stebuklas“, „Gamtos instrumentas, kurio garsais byloja pati gamta“, turįs „didžiausią ir visapusiškiausią sielą iš visų poetų“, priklausantis „ne tik vienam amžiui, bet visiems laikams“ – visos šios frazės skirtos didžiajam anglų poetui ir dramaturgui Viljamui Šekspyrui.

Minint 400-ąsias kūrėjo mirties metines Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka surengė V. Šekspyro kūrybos skaitymus netradicinėse erdvėse. Taip palaikyta Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir Britų tarybos iniciatyva „Šekspyras gyvas bibliotekose“ (Shakespeare Lives in Libraries) ir pradėta Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė.

Susirinkusieji į Šekspyro skaitymus gavo unikalią galimybę kartu su skaitovais keliauti per biblioteką ir žymiausių kūrinių puslapius. Bibliotekos kuluaruose aidi Džiuljetos ir Romeo dialogas. Vėliau klausytojų būrys, aktoriaus Saugirdo Stakelės vedamas, siūbteli į Atrijaus terasą ir ten klausosi temperamentingai skaitomo „Makbeto“. Po kurio laiko jie jau gyvena „Vasarvidžio nakties sapne“. Dar vėliau jų ausis glosto sonetai, skaitomi studentės Dovilės Juškaitės. Ir didžiausias netikėtumas – prasiveria vienas langas, ant palangės iššoka aktorius Martynas Klementjevas ir nuskamba nemirtingasis Hamleto monologas.

Aktorius Evaldas Stokė, kuris buvo ir šių skaitymų režisierius, sakė, kad jį ir kolegas buvo apėmę panašūs jausmai kaip prieš spektaklio premjerą – jaudulys ir netikėtumas. Makbeto vaidmenį skaitęs E. Stokė garsiuoju monologu suvirpino ne vieno klausančiojo jausmus. „Kiekvienas aktorius turi svajonių vaidmenį, personažą, o man vienas iš tokių yra Makbetas, kurį norėčiau suvaidinti pilna koja, visą iki galo, su išradingu režisieriumi“, – kalbėjo E. Stokė.

Aktoriui S. Stakelei skaitant dialogus su Makbetu teko įsikūnyti net į kelis personažus – Tarno, Gydytojo, Sargybinio. V. Šekspyras jam šiuo metu nuolat šalia, nes „Meno“ teatre pastatytame „Vasarvidžio nakties sapne“ jis kuria Metmens vaidmenį.

„Labai jaudinanti, labai stipri, savo intonacijas diktuojanti medžiaga. Nors, žinoma, skaitymų negali vaidinti spektakliu, bet buvo labai sudėtinga. Turėjome tik porą dienų pasiruošti. Be to, stovėti lange neįprasta ir baugoka. Kai pasižiūri žemyn, tai ten kokie šeši metrai. Jaudulio nemažai“, –  kalbėjo aktorius M. Klementjevas, pripažinęs, kad Hamletas yra tikriausiai kiekvieno aktoriaus svajonė.

Šalia profesionalų įtaigiai nuskambėjo 5-osios gimnazijos mokinio Luko Krasausko, nepabūgusio sudėtingų Romeo tekstų, „Minties“ gimnazijos mokinių Akvilės Steponavičiūtės ir Astos Janonytės,  įsijautusių „Vasarvidžio nakties sapno“ personažus,  skaitymai. Nuoširdžiai  Džiuljetos vaidmenį perteikusi bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Malvina Zimblienė, viena iš šio renginio organizatorių, ištisas naktis gilinosi į V. Šekspyro kūrybą, vėl ir vėl skaitydama žinomus veikalus ir ieškodama labiausiai tinkamų ištraukų.

„Nuostabi akustika, puikiai išnaudotos netradicinės erdvės, daug paslaptingumo, netikėtumų, simbolikos. Sužavėjo ta paslaptis“, – savo nuomonę apie skaitymus išsakė „Minties“ gimnazijos teatro mokytoja Birutė Beresnevičienė.

„Skaitymai galėtų tapti tradicija bibliotekoje. Stebėjau žmonių veidus – kokie dvasingi jie buvo, su kokiu susidomėjimu jie klausėsi. Atsigręžti į klasiką didelis malonumas ir skaitantiems, ir klausytojams“, – sakė Bibliotekos direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Genovaitė Astrauskienė.

Šio renginio koordinatorė Toma Apvinytė-Kirslienė džiaugėsi pavykusiu renginiu ir svarstė galimybes dažniau surengti skaitymus netradicinėse bibliotekos erdvėse.

 Virginijos Januševičienės tekstas
Virginijaus Benašo nuotr.

 

Pasidalinkite:

Norėdami komentuoti, turite būti prisijungę Prisijunti