Projektas “Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) dalyvavimas 80-oje IFLA generalinėje konferencijoje”

80- oje IFLA Generalinėje  konferencijoje ir asamblėjoje (toliau – IFLA konferencija)  Lione (Prancūzija) pagal Lietuvos bibliotekininkų draugijos (toliau – LBD)  vykdytą projektą, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos (sutarties nr.  LKT/S(5,20) DKT- 2) dalyvavo:

  • Irena Krivienė, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė,
  • Elona Varnauskienė, LBD tarybos narė, Vilniaus universiteto bibliotekos Informacijos paslaugų centro vedėja,
  • Sandra Jablonskienė, LBD tarybos narė, Šilutės rajono savivaldybės  F. Bajoraičio bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė,
  • Jolita Steponaitienė, LBD tarybos narė, pirmininkės pavaduotoja, Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė.

IFLA konferencija– tai didžiausias metinis tarptautinis bibliotekinių asociacijų  renginys, kuriame susipažįstama su naujausiomis tendencijomis informacinių bibliotekinių technologijų srityje, naujais vadybos modeliais, „gerosiomis praktikomis“ ir patirtimi, iniciatyvomis, susijusiomis su bibliotekų svarbos stiprinimu ir aktualinimu kuriant žinių visuomenę. Šiandienos iššūkis –bibliotekoms tapti mediatoriumi tarp visuomenės ir modernių technologijų bei skaitmeninių paslaugų. Tai apibrėžta 79 – ojoje IFLA konferencijoje Singapūre paskelbtose IFLA kryptyse (IFLA trend report) [1].

80-osios IFLA konferencijos metu įvyko daugiau kaip 200 sesijų, tarp jų plenariniai posėdžiai bei specializuotos sesijos, skirtos asociacijų veiklos tobulinimui, įvairių tipų bibliotekų (nacionalinių, parlamentinių, viešųjų, akademinių, specialiųjų) veiklai ir pokyčiams jose aptarti, naujoms iniciatyvoms ir vykdomiems projektams pristatyti. Pranešimus skaitė atstovai iš įvairių pasaulio šalių. Juose  aptarti su įvairiapuse bibliotekų veikla susiję iššūkiai ir aktualūs klausimai: bibliotekų politikos ir strateginių nuostatų formavimas, naujų idėjų ir inovacijų generavimas, atstovavimo ypatumai ir privalumai, vartotojams skirtos paslaugos ir prieigos galimybės [2]. Dalyvavimas tokio lygio ir apimties renginyje, formaliuose ir neformaliuose susitikimuose leidžia pristatyti LBD, Lietuvos bibliotekų veiklą, susipažinti su kitų šalių bibliotekų veikla, inovacijomis, identifikuoti darbo tapatumus ir skirtumus, skatina bibliotekų tarptautinį bendradarbiavimą, didina Lietuvos bibliotekų matomumą pasaulyje, padeda skleisti gerąją bibliotekų patirtį, sėkmingai tobulinti, stiprinti ir plėtoti Lietuvos bibliotekininkystę, pritaikant tarptautinę patirtį. Konferencijos metu taip pat dalyvavome susitikimuose su IFLA vadovais.  Generalinėje asamblėjoje išklausėme IFLA prezidentės Sinikka Sipilä, generalinės sekretorės Jenefer Nicolson, revizijos komisijos ataskaitas. LBD pirmininkės pavaduotoja  Jolita Steponaitienė dalyvavo balsavime, priimant svarbius IFLA tolesnei veiklai sprendimus. LBD, kaip nacionalinė asociacija, turi balsavimo teisę ir net 10 balsų.

Įgyvendinant projektą „Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) dalyvavimas 80-oje IFLA generalinėje konferencijoje“,  konferencijoje dalyvavo LBD nariai, aktyviai prisidedantys prie draugijos veiklos organizavimo ir bibliotekinės  bendruomenės vienijime, renginių organizavimo, tarptautinio bendradarbiavimo, draugijos atstovavimo. Tai atstovai iš skirtingų tipų bibliotekų – nacionalinės,  valstybinės reikšmės ir universitetinės, bei savivaldybių viešosios, todėl visų specialieji interesai buvo skirtingi, o patirtys labai įvairios. Atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikinis technologinis, kultūrinis kontekstas sukuria ypatingas aplinkas konferencijos sekcijose, pranešimuose buvo skiriama daug dėmesio bibliotekų padėčiai įvertinti.  Šių dienų kontekste visi esame skaitmeninio turinio kūrėjai. Jo apimtys milžiniškos, todėl jį išsaugoti ir padaryti prieinamu visiems yra sunkus procesų suvaldymo darbas. Todėl turi būti parinkti aiškūs objektų atrankos kriterijai, kurie suformuojami stebint įvykius, pasiekiant turinį per atviros prieigos svetaines ir socialinę žiniasklaidą. Bibliotekinei praktikai šiandien labai svarbūs formatų, metaduomenų kiekvienam ištekliui, išteklių ir procesų metaduomenims redaguoti ir pildyti, redagavimo politikos (pvz.: naudojant tagus arba komentarus) pasirinkimo klausimai. Bibliotekų kuriami metaduomenys turi būti patrauklūs savo unikaliu turiniu:  informacijos išsamumu, sutelktumu, aiškia struktūra, nuorodų tinklais, entiteto (savasties) identifikatoriais. Ateities bibliotekose neišvengiamas bendradarbiavimas ir eksperimentavimas – kooperuotas metaduomenų kūrimas, bendri katalogai ir portalai. Jau dabar pastebimi tokie procesai kaip besiskiriančių  turiniu ir formomis informacinių poreikių, kitokių, besitransformuojančių, socialinių grupių poreikių atsiradimas. Tai sąlygoja naujų žinių jų identifikavimui  ir tų poreikių tenkinimui įgijimo būtinumą. Neišvengiama žinių ir įvairių resursų sąveika bibliotekoms tampant tarpininku, užtikrinančiu  informacijos kokybę.

IFLA konferencijos metu priimta Liono deklaracija dėl teisės į informaciją ir plėtrą (Lyon Declarationon Access to Information and Development). Šios deklaracijos tikslas – patvirtinti įsipareigojimus, įtvirtintus  2015 m. Jungtinių tautų Tvaraus vystymosi tikslų programoje, siekiant užtikrinti kiekvieno žmogaus teisę į naudojimąsi ir dalijimąsi informacija, kuri yra būtina skatinant tvarų vystymąsi ir atstovaujant demokratinėms visuomenėms [3]. Šiai deklaracijai pritaria ir Lietuvos bibliotekininkų draugija.

Kaip vertingą dalyvavimo IFLA konferencijoje patirtį būtina išskirti dalyvavimą sesijose, kuriose buvo skaitomi pranešimai, nagrinėjamos temos, orientuotos į akademinių bibliotekų veiklų tobulinimą, vartotojams teikiamų paslaugų, susijusią su virtualių mokymų organizavimu, plėtrą. Įvairių šalių bibliotekininkai, dėstytojai pristatė savo šalių (universitetų, viešųjų bibliotekų) patirtį, taikant MOOC (Massive Open Online Courses) – visiems prieinamus skirtingų programų mokymų internete kursus. Bibliotekinių paslaugų viešinimo srityje vertingi pranešimai ir sektinos patirtys apie informacijos specialistų, bibliografų, bibliotekininkų  kompetencijų, žinių svarbą suteikiant kokybišką informaciją vartotojams, taikant skirtingus pateikimo būdus skirtingoms vartotojų grupėms, naudojant šiuolaikinių technologijų, socialinių tinklų galimybes – informavimas Facebook pagalba ir pan., bibliotekų partnerystę žinių visuomenės kūrime. (Pvz.: bibliografinių duomenų bazės, kurioje pateikiami duomenys apie įvairiais laikotarpiais įvairiose šalyse cenzūros uždraustus leidinius. Projektą, kurio įgyvendinimas susijęs su šios bazės kūrimu, koordinuoja Oslo (Norvegija) nacionalinė biblioteka. Pirmajame etape įtraukta 30 šalių (tarp jų ir Lietuva) [4]. Šių dienų aktualija – atvira prieiga. Todėl buvo  įdomios, nemažai minčių diskusijoms sukėlė sesijos, skirtos atviros prieigos idėjų sklaidai, informacijos išteklių, esančių viešai prieinamuose ištekliuose, vietai bendroje bibliotekų kolekcijų plėtros politikoje, tų išteklių įtraukimui į bibliotekų  informacines sistemas ir t.t. Kelioms sesijoms, kurios irgi buvo skirtos akademinių bibliotekų veiklų aspektams nagrinėti, buvo pasirinktas world cafe formatas. „Gyvos“ diskusijos ir betarpiškas bendravimas buvo naudingas užmezgant pažintis su kolegomis, pasikeičiant  kontaktais tam, kad ateityje tam tikrus klausimus galima būtų aptarti elektroniniu paštu, keistis patirtimis ir nuomonėmis.

Ne tik specialiuosius lankytojų poreikius tenkinančioms, bet ir  kitoms bibliotekoms, visada buvo naudinga sužinoti kaip tenkinti poreikius lankytojų, kurie dėl negalios susiduria su ekonomine nelygybe, neraštingumu, kultūrine izoliacija ir diskriminacija švietimo srityje, užimtumo problemomis. Šiuolaikinės bibliotekos atlieka skatinamąjį vaidmenį neįgaliųjų gyvenime, padėdamos jiems visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tradiciškai viešųjų bibliotekų specialistai dalinosi darbo su  jaunimu, paaugliais, vaikais patirtimi, užtikrinant jų kūrybinę ir saviraiškos laisvę. Šioje konferencijoje pirmą kartą atkreiptas dėmesys į bibliotekų patirtis, tenkinant imigrantų ir emigrantų poreikius, skatinant jų integraciją į vietos bendruomenes.

Gerųjų patirčių sklaidai  ir „idėjų mugei“ svarbi plakatų sesija (Poster secion), kurioje bibliotekos, bibliotekinės asociacijos turi galimybę savo projektus, veiklą, idėjas pristatyti ne pranešimu, o tiesiogiai bendraujant su besidominčiais, dalinant skrajutes, dovanėles, atributiką. Būtent čia ir užsimezga kontaktai, gimsta bendrų projektų  idėjos. Šia galimybe dar labai mažai naudojasi Lietuvos bibliotekos, bet ateičiai planų yra (pristatyti LBD veiklą ir projektus, bendradarbiavimą, todėl burs bibliotekas šios – Lietuvos bibliotekų atstovavimo IFLA konferencijoje idėjos realizavimui).

Konferencijos metu veikė tarptautinė paroda. Jos organizatoriai kvietė apsilankyti ekspozicijose, kuriose savo paslaugas ir produkciją pristatė daugiau kaip 100 įmonių, organizacijų bei švietimo įstaigų – jos pristatė naujas skaitmeninimo, dokumentų apsaugos (pvz. popieriaus nurūgštinimo) technologijas, leidybinius projektus, informacinius portalus.

Neišdildomus įspūdžius paliko aplankytos Liono bibliotekos. Ekskursijų metu buvo galima susipažinti su bibliotekų sistema, atskirų bibliotekų veiklos organizavimo procesais, paslaugomis, inovacijomis, vartotojų aptarnavimo principais, kultūra ir pan. Bibliotekos žavėjo ne tik šiuolaikišku interjeru, bet ir senų pastatų pritaikymu naujiems poreikiams, skirtingo amžiaus bei poreikių lankytojams pritaikytomis erdvėmis – rimtam darbui, muzikos, meno mylėtojams, senjorams ar tėvams su mažais vaikais.

IFLA konferencija – tai vieta, kur sutinki senai pažįstamus kolegas, susirandi naujų draugų. Ypatingai malonu buvo sutikti Klaudiją Liuks. Ji 2010 metais buvo IFLA vykdyto projekto „Bibliotekų asociacijų stiprinimo“ (Building Strong Library Associations) LBD kuratorė ir Lietuvos bibliotekininkus mokė bibliotekų atstovavimo. Su K.Liuks pasidžiaugėme LBD pasiekimais atstovaujant mūsų bendruomenę – 2014 metais pasiekta puikių rezultatų – priimtas sprendimas kultūros darbuotojams padidinti atlyginimus 2,0 koeficientais, o LBD inicijuotą akciją „Neužmirštuolės“ Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjunga paskelbė metų bronziniu projektu, atkreipusiu valdžios atstovų dėmesį į bibliotekininkų situaciją netradicinio protesto priemonėmis.

Susitikimas su Klaudija Liuks.

Su Lenkijos nacionalinės bibliotekos dir. pavaduotoja Katarzyna Slatska aptarėme Lietuvos bibliotekų bendradarbiavimą kuriant bendrą Lietuvos ir Lenkijos vietovardžių duomenų bazę. Tęsiant profesinį bendradarbiavimą su Šv. Andriaus universiteto (Jungtinė Karalystė) bibliotekos senųjų knygų specialistu Darylu Grynu, IFLA Retų knygų ir rankraščių sekcijos nariu, buvome pakviesti dalyvauti sekcijos posėdyje ir susipažinti su jos ateities planais įtraukti ir naujuosius rankraščius į apsaugos ir sklaidos projektus.

Apibendrinimui galima būtų pateikti kelis pastebėjimus:

  • dalyvavimas IFLA konferencijoje suteikė galimybę pamatyti labai platų problemų, susijusių su bibliotekų raida ir perspektyva skirtingose šalyse bei pasauliniame kontekste, spektrą;
  • tai galimybė įvertinti savo bibliotekos situaciją platesniame kontekste,
  • tai galimybė išgirsti kolegų patirtis sprendžiant aktualias problemas, pasidalinti patirtimi;
  • tai galimybė rasti naujus (kartais netikėtus) partnerius projektams ir bendradarbiavimui.


[1] Plačiau apie IFLA kryptis: http://trends.ifla.org/insights-document

[3] Plačiau apie Liono deklaraciją http://www.lyondeclaration.org/

[4] Daugiau informacijos apie šią duomenų bazę galima rasti internete: http://www.beaconforfreedom.org/

Pasidalinkite:

Norėdami komentuoti, turite būti prisijungę Prisijunti